Žemėje darosi ankšta. Planetos ištekliais naudojasi daugiau nei 7 milijardai žmonių ir šis skaičius auga. Ko reikėtų šios populiacijos laikrodinės bombos nukenksminimui?

Drastiškiems laikams, teoriškai, reikėtų drastiškų priemonių. Bet pagal naują tyrimą, nei pasaulinė vieno vaiko politika, nei pražūtingas maras labai reikalų nepakeistų.

Corey Bradshaw ir Barry Brook Adelaide'ės universiteto Australijoje darbas rodo, kad planetos apsaugojimui vien prezervatyvų ir mikrobų negana. Didesnis mirtingumas ar mažinamas vaisingumas žmonių skaičių sumažinti galėtų tik ilgalaikėje perspektyvoje, teigia jie, tad žmonių populiacijos sumažinimas neveiktų kaip greitoji aplinkosauginių problemų pagalba.

Šie demografai sumodeliavo ekstremalių mirtingumo ir gimstamumo pokyčių įtaką žmonių populiacijai. Pasirodė, kad net jei pasaulis staiga pereitų prie kiniškos vieno vaiko politikos, skaičiai smarkiai nesumažėtų – amžiaus pabaigoje būtų beveik 7,2 mlrd. žmonių, panašiai, kiek yra dabar (PNAS, doi.org/wqj).

XXI a. viduryje ištikęs maras taip pat didelės įtakos nepadarytų. Net jei mirtų 2 milijardai žmonių, modeliai rodo, kad 2100-aisiais populiacija siektų 8,5 milijardus.

Analizė remiama Jungtinių Tautų vertinimu, kad XXII a. pradžioje pasaulyje gyvens 11 milijardų žmonių (Science, doi.org/vvk). Šie vertinimai remiasi prielaida, kad Afrikoje išliks aukštas gimstamumas, o Europoje ir Kinijoje siekiama, kad moteriai tektų maždaug du vaikai.

Problema yra stiprus praeities aukšto gimstamumo postūmis, kuris išlaikytų populiacijos dydį netgi ekstremalių Bradshaw ir Brooko ekstremalių scenarijų atveju. Pasaulinis paskutiniųjų keturių XX a. dešimtmečių kūdikių bumas reiškia, kad yra didelė moterų karta, kuri bus vaisinga dar kelias dešimtis metų.

„Žmonija jau viršijo planetos pajėgumus,“ sako Bradshaw. „Dabartinės žmonių populiacijos demografinis momentas tikrai užkerta kelią dideliam populiacijos mažėjimui per ateinančius keletą dešimtmečių.“

Ne visi mano, kad populiacija augs taip ir toliau. Dėl tokių socialinių pokyčių, kaip švietimas ir urbanizacija, pasaulinis vaisingumo lygis per vieną kartą sumažėjo perpus, iki mažiau, nei 2,5 vaiko. Kai kurie mokslininkai sako, kad šis mažėjimas per keletą dešimtmečių turėtų pradėti ir žmonių skaičiaus mažėjimą, netgi atsižvelgiant į demografinį momentą.

Wolfgangas Lutzas iš Tarptautinio taikomųjų sistemų analizės instituto Laxenburge, Austrijoje, teigia, kad pasaulio populiacija aukščiausią 9,4 milijardų lygį gali pasiekti jau 2070 m., ir be populiacijos kontrolės ar didelių epidemijų iki 2100-ųjų sumažėti iki 9 milijardų. Jis sako, kad gimstamumą ypač mažina moterų švietimas, nugalėdamas kontracepcijos naudojimo kliūtis ir mažindamas pageidaujamą šeimos dydį, ir kad JTO populiacijos prognozė tai ignoruoja.

Ar tai būtų natūralus mažėjimas, griežta politika ar katastrofiškas maras, nė vieno iš šių populiacijos mažėjimų nepakaktų išspręsti tokioms aplinkosauginėms problemoms kaip klimato kaita. Priežastis glūdi dideliame natūralių išteklių naudojime.

Bradshaw ir Brookas teigia, kad tvari žmonių populiacija, turint galvoje dabartinį Vakarų naudojimo lygį ir technologijas, būtų 1 – 2 milijardai žmonių.

Tai neįmanomai mažas tikslas, bet jis rodo tikrąją problemą. „Žmonių elgesys svarbesnis už žmonių skaičių,“ sako Lutzas. „Svarbu ne tik galvų skaičius, bet ir tų galvų turinys.“

Fred Pearce
New Scientist № 2993

Komentarai (13)