Neįtikėtina, bet faktas: 1 proc. turtingiausiųjų greitai valdys didesnį turtą negu likusi žmonijos dalis (15)
Turtas, sukauptas 1 proc. turtingiausių pasaulyje žmonių, ateinančiais metais taps didesnis negu valdomas likusių 99 proc. žmonijos, pirmadienį paskelbė nevyriausybinė labdaros organizacija „Oxfam“, artėjant įtakingiausių pasaulyje veikėjų kasmetiniam susitikimui Davoso kalnų kurorte Šveicarijoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Pasaulinės nelygybės mastas tiesiog pribloškiantis – kad ir kokie klausimai būtų aktualiausi pasaulinėje darbotvarkėje, atotrūkis tarp turtingiausiųjų ir visų kitų sparčiai didėja“, – sakė „Oxfam“ vykdomoji direktorė Winnie Byanyima (Vini Bjanjima).
1 proc. turtingiausiųjų pasaulyje valdomas turtas padidėjo nuo 44 proc. 2009-aisiais iki 48 proc. 2014-aisiais, nurodė Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi „Oxfam“, ir pridūrė, jog 2016 metais šis rodiklis perkops 50 procentų.
Tai grupei priklausančio vieno suaugusio asmens valdomas vidutinis turtas yra 2,7 mln. JAV dolerių (2,3 mln. eurų), skelbia „Oxfam“.
Iš likusių 52 proc. pasaulinių aktyvų liūto dalis (46 proc.) yra valdoma kitų žmonių, priklausančių turtingiausiam žmonijos penktadaliui. Kiti 80 proc. žmonijos valdo tik 5,5 proc. pasaulio turto – kiekvienam šios grupės suaugusiam nariui tenka vidutiniškai po 3 851 dolerį (3 330 eurų), sakoma „Oxfam“ tyrimo ataskaitoje.
W.Byanyima, kuri bus nuo trečiadienio iki šeštadienio vyksiančio Davoso pasaulio ekonomikos forumo pirmininko pavaduotoja, ragino lyderius imtis priemonių prieš „visuomenės viršūnes, kurios stovi skersai kelio į sąžiningesnį ir labiau klestintį pasaulį“.
„Oxfam“ ragina valstybes kovoti su mokesčių vengimu, gerinti viešąsias paslaugas, labiau apmokestinti kapitalą, o ne darbo pajamas, taip pat nustatyti minimalų darbo užmokestį ir vykdyti kitas priemones, galinčias tolygiau paskirstyti turtą.
45-ajame Pasaulio ekonomikos forume, kuris vyks nuo sausio 21–24 dienomis, dalyvių bus rekordiškai daug – įskaitant daugiau negu 300 valstybių ir vyriausybių vadovų.
Tačiau didėjančios nelygybės temą jame tikriausiai nustelbs debatai dėl kitų pasaulinių krizių, tokių kaip padidėjusi teroro išpuolių grėsmė Europoje, didžiausia po Šaltojo karo priešprieša tarp Rusijos ir Vakarų šalių bei atsinaujinę nuogąstavimai dėl finansų sukrėtimų.
