JAV kongreso lyderiai pasiekė kompromisą dėl naftos eksporto draudimo, veikusio ilgiau, nei 4 metų, atšaukimo. Šiame draudime dar lieka daug inercijos. Jis buvo įvestas, kaip atsakas į OPEC, ėmusios manipuliuoti kainomis ir įvedinėti embargą naftos tiekimui į JAV bei šalis, palaikančias Izraelį. Tada JAV ir nusprendė ne riboti importą, nes šaliai naujos naftos reikėjo, o įvesti moratoriumą eksportui. Tačiau kongreso pareiškimas dar nereiškia, kad klausimas jau išspręstas.

Labai tikėtina, kad JAV prezidentas šį įstatymo projektą vetuos, nes ant jo stalo guli naftos perdirbimo šakos lobistų argumentai. O jie suinteresuoti pigia naftos žaliava ir didele pelno marža. Ir baiminamasi, kad jeigu naftos perteklius bus eksportuojamas, tai perdirbėjų marža sumažės.

Kalbant apie pasaulinę rinką, tai vargu ar moratoriumo atšaukimas pakeis globalų pasiūlos ir paklausos balansą. Pirmiausia, iš JAV, manoma, bus eksportuojama nelabai daug naftos. Po poros metų apimtys galėtų siekti 1,5–2 mln barelių per parą, tačiau tai itin optimistinė prognozė. Labiau tikėtina kad bus mažiau. (Bendrai pasaulyje išgaunama >93 mln barelių naftos per parą.)

Antra, iš JAV daugiausiai bus eksportuojama labai lengva nafta, turinti mažai sieros. Tokios naftos ypatinga rinka ir ne visos naftos perdirbimo įmonės pasirengusios ją priimti. Tokia nafta gali pakeisti iš Libijos tiekiamą naftą: kokybė daugmaž vienoda. Tačiau bendroje naftos kainoje tai kažin ar atsispindės, ir bendras planetos balansas kažin ar pasikeis.

Žinoma, po įstatymo priėmimo prekeiviai psichologiškai sureaguos – kainos trumpam sumažės. Bet kai paaiškės, kad paklausos ir pasiūlos balansas nepakito, įvyks nauja stabilizacija, ir kainos grįš į koridorių, pažymėtą nuo 2014 m. rugpjūčio. Brent rūšiai tai vidutiniškai 45 $/bbl, viršutinė riba 55 $/bbl ir 30 $/bbl ir kartais mažiau – apatinė riba.

Michailas Krutichinas
konsultacinės agentūros RusEnergy partneris

Maždaug du metus kainos gali likti šiame diapazone.

Ir galiausiai: tikėtis, kad po tokio sprendimo JAV staiga taps stambiu eksportuotoju, nevalia. Visų pirma, jau dabar jie eksportuoja nemažai naftos produktų (pvz. dyzelinį kurą) į ES.

Be to, Amerikos naftos perdirbimo įmonėms, ypač, Meksikos įlankos rajone,būtina sunkesnė, turinti daugiau sieros nafta. Tokią žaliavą labai nebrangiai (apie 20 $/bbl) jie gauna iš Meksikos, Venesuelos ir Saudo Arabijos. Amerika ir toliau pirks naftą užsienio rinkose, eksportuodama tik lengvos ir superlengvos naftos perteklių. Gal maždaug 2025 m. JAV sugebės tapti naftos netto eksportuotoju (eksporto apimtys viršys importo), bet ne anksčiau. Kol kas Amerika liks importuotoju.

Žinoma, nuo staigaus naftos kainų kritimo Rusijos ekonomika ir vėl sušlubuos. Bet psichologinė rinkos reakcija truks maždaug savaitę ir kainos grįš į jau minėtą koridorių.

Михаил Крутихин
slon.ru

Komentarai (3)