Šią savaitę Rusijos diplomatinės propagandos vadovė Marija Zacharova ant Moldovos išliejo dar vieną pykčio srautą. Ji apkaltino Kišiniovą „antirusišku kursu“, kuris, pasak Zacharovos, „neranda palaikymo plačiuose Moldovos visuomenės sluoksniuose“.

Rusijos Federacijos pasipiktinimo priežastis buvo ta, kad Kišiniovo oro uosto pasieniečiai neįleido į šalį aukšto rango Rusijos pareigūno, Tatarstano prezidento Rustamo Minichanovo. Jis yra nešvarus politikas, kuriam taikomos JAV ir Kanados sankcijos, todėl faktas, kad jis buvo sustabdytas pasienyje, tikrai nenustebino. Ypač kai paaiškėjo jo vizito aplinkybės.

Tačiau kyla klausimas: kaip jis išvis pateko į Kišiniovo oro uostą?

Kas leido skristi sankcionuoto politiko lėktuvui tuo metu, kai Rusijos lėktuvams neleidžiama įskristi į ES oro erdvę?

Taip pat verta paaiškinti, kodėl proputiniškam multimilijonieriui apskritai reikėjo skristi į Moldovą.

Atsakymas į šiuos ir susijusius klausimus nebus akivaizdus. Nes iš tikrųjų tai pasakojimas apie tai, kaip Moldova tapo kovos lauku. Įvairūs Rusijos agentai Moldovoje prieš rinkimus mažoje, bet strategiškai svarbioje Gagaūzijoje bando įrodyti Kremliui savo efektyvumą.

VIP agentas, turintis įtakos Ukrainai ir Moldovai

Kišiniovo tarptautiniame oro uoste įvykęs incidentas tapo žinomas iš Tatarstano prezidento pareiškimo. Pirmadienio popietę (balandžio 17 d.) Rusijos propagandinė žiniasklaida ir „Telegram“ kanalai išplatino Minichanovo vaizdo įrašą, kurį jis įrašė verslo lėktuve. Kaip teigiama, vaizdo įrašas darytas Moldovos sostinės oro uoste.

“This is a question of foreign policy principles. We do not interfere in other countries' domestic affairs," Sergey Lavrov, is preaching all over the world.

Rustam Minnikhanov, the leader of the Republic of Tatarstan, who was planning to arrive in the Republic of Moldova to… pic.twitter.com/LAAd6EFfcn

— Yasmina (@yasminalombaert) April 17, 2023

Tame vaizdo įraše nebuvo jokių įrodymų, kur buvo daromas įrašas, tačiau pro iliuminatorių buvo matyti išskirtiniai mėlyni lėktuvo sparnai, prie kurių grįšime vėliau.

Tačiau labai greitai pasirodė Moldovos pasienio tarnybos pareiškimas, patvirtinantis, kad Rustamas Minichanovas tikrai bandė patekti į šalį ir jam nebuvo leista atvykti. Moldovos valdžia nepateikė jokių detalių ir bandė sumenkinti šio incidento svarbą – moldovai teigia kasdien sustabdantys šimtus rusų ir Rusijos Federacijai draugiškų šalių atstovų, todėl išskirti iš jų tam tikrą Minichanovą yra per didelė garbė.

Tačiau visi suprato, kad taip nėra.

Tatarstano prezidentas nėra labai žinomas, nors jį žino visi, kas domisi naftos ir dujų pramone. Nes joje, kaip ir Rusijos regioninėje politikoje, jo svoris neprilygstamas.

Nuo 2010 m. jis yra Tatarstano Respublikos prezidentas/vadovas. Prieš tai, nuo 1998 metų, jis buvo šio Rusijos regiono premjeras, tai yra jam vadovauja daugiau nei 25 metus.

O Tatarstanas Rusijai yra ypatingas regionas. Ypač karo metu.

Čia įsikūrusi „KamAZ“ gamybos bazė, kuri turi nepaprastą svorį Rusijos karinei pramonei, nes ant šio sunkvežimio važiuoklės pastatyta daugybė Rusijos Federacijos karinės technikos rūšių. Taip pat yra lėktuvų gamykla, kuri gamina strateginius „Tupolev“ šeimos bombonešius.

Be to, Tatarstanas yra labai turtingas Rusijos regionas. Čia sutelktos didelės naftos gavybos įmonės, kurias asmeniškai valdo Minichanovas: nuo 1998 m. jis vadovauja „Tatneft“ direktorių tarybai. Be to, Tatarstanas nėra susijęs tik su naftos gavyba. Pavyzdžiui, Tatarstano chemijos pramonė yra strategiškai svarbi šaliai (pavyzdžiui, čia pagaminama apie pusė viso Rusijos polietileno).

Ir visa ši galia derinama su tuo, kad tai yra nacionalinė respublika, kurioje rusai, net ir oficialiais surašymo duomenimis, sudaro tik 40 % gyventojų. Todėl nuo 90-ųjų Kremliui buvo svarbu, kad Tatarstanas nepavargtų būti federalinio biudžeto donoru, kad nestotų į apsisprendimo ir pasitraukimo iš Rusijos Federacijos kelią.

Visa tai yra atskiro tyrimo objektas, kurį trumpai paminėjome tik norėdami parodyti, koks svarbus Kremliui ir putinizmo išsaugojimui Rusijos Federacijoje yra Rustamas Minichanovas. Todėl Kremliuje jis turi atitinkamą pagarbą ir atlieka ypač atsakingas misijas.

Taigi, likus pusei metų iki plataus masto invazijos į Ukrainą, Minichanovas vadovavo „Tupolev“ aviacijos bendrovei. To svarba paaiškėjo tik tuomet, kai strateginė Rusijos Federacijos aviacija tapo vienu pagrindinių Putino karo įrankių. Formaliai dėl to 2022 metais JAV ir Kanada Minichanovui skyrė sankcijas.

Minichanovo nusikaltimų prieš Ukrainos žmones istorija siekia 2014 m. Jis tiesiogiai dalyvavo Krymo aneksijoje – Putinas paskyrė jį atsakingu už darbą su Krymo totoriais. Tada, regis, Kremlius nusprendė: kadangi Rusijos totoriai ir Krymo totoriai yra tiurkų tautos, jie susitars. Okupacijos pradžioje Minichanovas kelis kartus skrido į Krymą, tačiau taip ir nesugebėjo Krymo totoriams įrodyti, kad yra „savas“. Kaip ten bebūtų, Maskva buvo patenkinta jo darbu, Tatarstano lyderis gavo Putino valstybinį apdovanojimą „už Krymą“.

Dabar jis gavo panašią užduotį Moldovoje. Politikas buvo pakeliui į Gagaūziją – nedidelį autonominį regioną Moldovos pietuose, kur vyrauja prorusiškos nuotaikos. Gagaūzai taip pat yra tiurkų tauta, todėl Minichanovas vėl buvo paskirtas „dirbti“ su jais.

Kaip jam pavyko nuskristi į Kišiniovą?

Gagaūzijos klausimas ir ką Kremlius planuoja su juo daryti – atskira tema, prie kurios grįšime. O prieš tai verta atsakyti į klausimą apie jo apsilankymą.

Rusijos lėktuvai dabar uždrausti beveik visoje Europoje; yra tik keletas išimčių, susijusių su ypatingais santykiais su Rusijos Federacija, pavyzdžiui, Serbija ir Turkija. Moldovoje taip pat galioja neoficialus, bet gana efektyvus visų skrydžių draudimas į Rusiją – net Moldovos oro linijų bendrovėms tokie skrydžiai su nusileidimu Kišiniove (čia yra vienintelis šalyje veikiantis tarptautinis oro uostas) draudžiami.

Todėl Minichanovas negalėjo skristi iš Kazanės į Kišiniovą asmeniniu (o pagal dokumentus vyriausybiniu lėktuvu, t. y. pirktu už Tatarstano biudžeto lėšas) verslo lėktuvu.

Norėdami apeiti šį draudimą, paprasti rusai skrenda į Moldovą su persėdimu per Jerevaną, taip pat dažniausiai „Turkish Airlines“ jungiamaisiais skrydžiais.

Tačiau totorių multimilijonieriui reguliarus skrydis nebuvo priimtinas pasirinkimas.

Todėl ankstų pirmadienio rytą prabangiu „Falcon 7X“ lėktuvu (skrydžio numeris RA-09616) jis išvyko iš Kazanės į senąjį Stambulo Atatiurko oro uostą, kur jau jo laukė iš Turkijos bendrovės „ACM Airlines“ išsinuomotas kitas išskristi paruoštas verslo lėktuvas. Šis šiek tiek kuklesnis „Gulfstream IV“ (skrydžio numeriS TC-GVB) su VIP keleiviu patraukė į Kišiniovą.

O stebėtojui iš išorės atrodė, kad į Moldovą skrenda ne rusiškas, o turkiškas lėktuvas.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai ()