Britų filologas Johnas Ronaldas Reuelis Tolkienas (1892 – 1973) labiausiai išgarsėjo, savo grožinėse knygose sukūręs detalų fantastinį Viduržemio pasaulį, kuriame greta žmonių apgyvendino daugelį kitų pasakiškų būtybių. Šioms būtybėms jis suteikė ne tik savitą išvaizdą, charakterį ar savybes, bet ir sugalvojo savitas realiame pasaulyje neegzistavusias kalbas.

J. R. R. Tolkienui, kaip jis pats yra pripažinęs, viena rimčiausių paskatų rašyti buvo anksčiau jo paties sukurtos Viduržemio elfų genčių kalbos, tarp jų – ir „senoji“ Kenja (Quenya). Dirbtinių kalbų žodyną ir gramatiką reikėjo papildyti įtikinama mitologija bei istorija. Iš istorijos natūraliai išplaukė epiniai pasakojimai, kurių žymiausias – „Žiedų Valdovo“ trilogija.

Kenja, kaip manoma, atsiradusi iš J. R. R. Tolkieno vykdytų suomių, lotynų ir keltų kalbų studijų, „Žiedų Valdove“ pasirodo rečiau, negu Sindarin – elfų kalba, epinio pasakojimo metu labiausiai paplitusi tarp šios rasės atstovų Viduržemyje. Ir vis dėlto ši dirbtinė kalba pergyveno savo kūrėją ir iki šiol yra naudojama J. R. R. Tolkieno gerbėjų meninėje kūryboje.

Kaip rašo „Open Culture“, pats J. R. R. Tolkienas mėgo deklamuoti elfišką eilėraštį „Namarie“ („Sudie“), kuris pasirodo pirmojoje „Žiedų Valdovo“ dalyje „Žiedo Brolija“, tačiau nebuvo įtrauktas į naujausią ir garsiausią Holivudo ekranizaciją.

Viename ilgiausių ir sudėtingiausių paties rašytojo sukurtų Kenja kalbos tekstų Lotlorieno elfų valdovė Galadrielė melancholiškai aprauda praėjusius ilgus metus ir pamirštą kelią į Valimarą – legendinę elfų tėvynę. Tačiau eilėraštis baigiamas optimistine gaida: „Sudie! Galbūt tau pavyks rasti Valimarą. Galbūt net tau pavyks jį rasti. Sudie!“.

Išlikusiame garso įraše J. R. R. Tolkienas deklamuoja „Namarie“, likus 2 metams iki pirmosios „Žiedų Valdovo „ trilogijos knygos pasirodymo.

Vėliau ne vienas kompozitorius ėmėsi kurti „Namarie“ muziką, tačiau tik nedaugelis jų gavo paties J. R. R. Tolkieno palaiminimą. Britų kompozitorius Donaldas Swanas buvo vienas laimingųjų; 1967 metais pasirodė jo albumas „Viduržemio eilėraščiai ir dainos“, į kurį buvo įtraukta ir muzikinė „Namarie“ versija. Melodiją jai pasiūlė pats J. R. R. Tolkienas, o tenoro Williamo Elvino balsas išryškino svajingą viduramžišką kūrinio nuotaiką. Vėliau šią dainą perdainavo įvairūs atlikėjai - vieną versiją pateikiame šiame įraše:

Dauguma kitų į D. Swano albumą įtrauktų kūrinių buvo atliekami anglų kalba. Jie taip pat išryškina J. R. R. Tolkieno poetinį meistriškumą. Vienas žymiausių J. R. R. Tolkieno poetinių kūrinių anglų kalba, „Durino daina“, taip pat yra paties rašytojo įamžintas garso įraše. Galbūt jo balsui trūksta karštakošio nykštuko Gimlio energijos, tačiau galima nesunkiai įsivaizduoti patį rašytoją, patogiai įsitaisiusį ant kėdės su knyga rankose.

Komentarai (2)