Atskleidė naują tendenciją – dirbantys nuotoliniu būdu uždirba daugiau: kaip tai pavyksta? ()
Nors darbas nuotoliu vis labiau įsitvirtina, tokia darbo forma vis dar dažnai apipinama įvairiais mitais. Sprendimas, ar rinktis nuotolinį darbą, priklauso nuo kelių kintamųjų, tačiau neseniai atliktos apklausos rezultatai gali pakeisti darbuotojų bei darbdavių nuomonę: 59 proc. nuotoliu dirbančių asmenų teigia, kad jų atlyginimas padidėjo, 64 proc. mano, kad nuotolinis darbas padėjo jiems sutaupyti, o 3 iš 10 žmonių leidžia sau dažniau keliauti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tokius duomenis atskleidė duomenų analizės įmonė „Momentive“ kartu su startuoliu „Deel“, leidžiančiu samdyti darbuotojus iš daugiau nei 130 šalių. Šios bendrovės kartu atliko apklausą, kuria siekta geriau suprasti nuotoliniu būdu dirbančių asmenų patirtį. Iš viso apklausti 667 žmonės 86 šalyse, įskaitant Lietuvą.
Nuotolinis darbas leidžia geriau valdyti finansus
Remiantis apklausos duomenimis, nuotolinis darbas padeda žmonėms sutaupyti pinigų. 59 proc. respondentų teigė, kad dirbant nuotolinį darbą jiems išaugo atlyginimas, o 64 proc. atsakė, kad nuotolinis darbas taip pat padėjo jiems daugiau sutaupyti. Pagrindinės priežastys – smarkiai sumažėjusios išlaidos transportui ir net maistui, nes biure dirbantys žmonės linkę valgyti kavinėse bei restoranuose.
4 iš 10 apklaustųjų teigė, kad dirbdami nuotoliu mažiau išleidžia transportui, 21 proc. moka mažiau už būstą, 39 proc. galėjo persikelti arčiau draugų ir šeimos, 17 proc. persikėlė arčiau savo antrosios pusės, 14 proc. – į savo svajonių miestą, o 9 proc. dėl nuotolinio darbo galėjo skirti dėmesio sveikatai ir pasigydyti negalavimus.
Liina Laas, „Deel“ plėtros vadovė Baltijos, Vidurio ir Rytų Europos regione, teigia, kad visi šie pranašumai iš esmės susiję su asmeniniais finansais: „Nuotoliniu būdu dirbantys žmonės gali išleisti sutaupytus pinigus kitiems dalykams, pavyzdžiui, kelionėms ir būstui, ir tuo pat metu jaučiasi mažiau įsitempę. Apskritai mūsų surinkti duomenys rodo, kad žmonės, perėję dirbti nuotoliniu būdu, jaučiasi gyvenantys visavertiškesnį gyvenimą, nes daugiau dėmesio gali skirti asmeninei gerovei.“
Nuotolinio darbo naudą atrado auginantys vaikus
Paaiškėjo, kad nuotolinis darbas taip pat padeda pagerinti asmeninio gyvenimo ir darbo pusiausvyrą. 76 proc. apklaustųjų teigė, kad darbas nuotoliniu būdu leido jiems geriau paskirstyti laiką darbui ir laisvalaikiui, o 72 proc. teigė, kad dėl to jų grafikas tapo lankstesnis.
9 iš 10 nuotoliniu būdu dirbančių asmenų taip pat teigė, kad nuotolinis darbas padėjo jiems įveikti profesinio gyvenimo kliūtis, pvz., jie buvo paaukštinti ir tapo produktyvesni, nes galimybė pasirinkti, kur ir kada dirbti, padidina bendrą laimę, o tai lemia didesnį produktyvumą. Šį teigiamą pokytį ypač pastebi jaunesni nei 25 metų respondentai – 98 proc. jų sutiko su tokiu teiginiu.
Apklausos duomenys rodo, kad nuotolinio darbo nauda ypač akivaizdi turintiems vaikų. 83 proc. mamų, auginančių vaikus iki 18 metų, teigė, kad nuotolinis darbas „labai padėjo jų auklėjimui“, 73 proc. tėčių taip pat sutiko su šiuo teiginiu.
L. Laas atkreipia dėmesį, jog šis atradimas paneigia populiarų įsitikinimą, kad nuotolinis darbas auginant vaikus tik vargina. „Pandemijai tebesitęsiant, buvo dažnas naratyvas, kad namuose įstrigę tėvai jautėsi įsitempę ir kalti – negalėjo užimti vaikų, persiplėšti tarp savo darbo ir „Zoom“ užsiėmimų. Mūsų apklausa rodo, kad dabar, kai mokyklos atidarytos, nuotoliniu būdu dirbančių tėvų požiūris pasikeitė 180 laipsnių. 95 proc. respondentų teigė, kad nuotolinis darbas padėjo jiems kaip tėvams, todėl jie galėjo geriau patenkinti vaikų poreikius.“
Nuotoliniai darbuotojai teigė ne tik užsitikrinantys geresnę asmeninio gyvenimo ir darbo pusiausvyrą, bet ir besimėgaujantys darbu labiau nei anksčiau. 35 proc. respondentų tvirtino, kad savo svajonių darbą rado dirbdami nuotoliniu būdu.
Ši apklausa atlikta internetu 2022 m. vasario 24–kovo 10 dienomis. Apklausoje dalyvavo 667 žmonės 86 šalyse, įskaitant Lietuvą, Lenkiją, Ukrainą, Bulgariją, Kroatiją, Čekiją, Suomiją, Prancūziją, Graikiją, Vengriją, Airiją, Italiją, Nyderlandus, Ispaniją, Švediją, Šveicariją, Turkiją.