Nuo apkasų iki tankų – šiuolaikinis karas kai kurias ginklų sistemas palieka praeities dulkėse.

Rusijos karas Ukrainoje, jau vykstantis 6 mėnesius, pateikė netikėtumų. Rusijos invazija, verčia Ukrainą vis labiau priklausyti nuo NATO tiekiamų aukštųjų technologijų ginklų. Kadangi abi pusės bando ieškoti naujovių į savo kelią link pergals, daugelis ginklų, kai kurie naudojami šimtmečius, greičiausiai naudojami paskutiniame kare.

Karas, ypač tarp valstybių, yra konkurencija, kurioje nėra antros vietos. Sunaikinimo perspektyva yra stipri paskata šaliai siekti geriausių mokslo ir technologijų rezultatų, diegiant naujus ginklus ir taktiką, užtikrinančią pergalę. Kitoms šalims stengiantis pačios gaminti naujus ginklus, jos greitai atsisako senų technologijų, sukurdamos naują pasaulinį status quo.

Karas Ukrainoje tai tik įrodo. Štai keturi ginklai, kurie yra pasenę arba beveik pasenę.

Kovos apkasai

Apkasų karas siekia šimtmečius kaip priemonė apsaugoti pėstininkus nuo šaulių ginklų ir artilerijos ugnies. Kovos apkasai yra kartais nusidriekia ištisus kilometrus. Pirmasis pasaulinis karas yra garsiausias apkasų karo pavyzdys, nors apkasai buvo naudojami karuose ir anksčiau, ir vėliau.

Ukrainos rytiniame fronte yra šimtai kilometrų apkasų, o Rusijos įsibrovėliai ir Ukrainos gynėjai juoss iškasė visur, kur tik yra karštesnis fronto taškas. Tačiau ginkluotų bepiločių orlaivių era leidžia armijoms numesti granatas tiesiai į apkasus.

Neaišku, kas pakeis apkasus. Juos lengva sukurti ir nereikia papildomų statybinių medžiagų, todėl yra didelė paskata ir toliau juos naudoti. Vis dėlto ginkluoti dronai padarys gyvenimą sudėtingesnį ir pavojingesnį juose besiglaudžiantiems kariams.

Velkamos haubicos

Haubicos, didelio kalibro ginklai, bombarduojantys priešo kariuomenę sprogstamaisiais sviediniais, taip pat egzistuoja šimtus metų. Didelės, sunkios ir gana lengvai pagaminamos haubicos į šaudymo vietas traukiamos arkliu arba sunkvežimiu. Keturių–šešių haubicų baterija turi būti nutempta į vietą ir atkabinta nuo transporto. Tada ginklai yra „padedami“, išlygiuojami taip, kad jie galėtų nukreipti visą ugnį į bendrą taikinį, o tada paruošiami šaudyti. Paruošimo procesas gali užtrukti iki aštuonių minučių.

Karo metu velkamos haubicos turi šaudyti greitai ir persikelti į naują vietą, kad išvengtų priešo grįžtamosios ugnies. Priešpriešinės baterijos ugnis visada buvo artileristų problema, tačiau radarų (pavyzdžiui, amerikietiško AN/TPY-36, tiekiamo Ukrainai), šiuolaikinių ryšių ir tiksliai valdomos amunicijos naudojimas dažnai reiškia, kad priešo sviediniai gali nesunkiai pataikyti į velkamos artilerijos šaudymo poziciją per kelias sekundes.

Karas Ukrainoje greičiausiai reiškia velkamosios artilerijos pabaigą. Savaeigės haubicos, tokios kaip prancūzų CAESAR, švedų „Archer“ ir vokiečių Pz2000, turi sumontuotus ginklus ant vikšrinės šarvuotos važiuoklės jau įrodo savo galią. Savaeigė haubica, tokia kaip CAESAR gali iššauti sviedinių salvę ir per kelias sekundes nuvažiuoti į kitą šaudymo vietą.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai (3)