„Geležinis kupolas virš Ukrainos?“ Kokios priešlėktuvinės gynybos sistemos gabenamos į konflikto zoną ir ar įmanoma apsiginti nuo rusiškų raketų ir dronų  (3)

Ukraina gaus moderniausias PLG sistemas. Tačiau visiškai apsaugoti tokią didelę šalį beveik neįmanoma. Todėl Ukrainos ginkluotosios pajėgos tikriausiai elgsis kitaip.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Pastarosiomis savaitėmis Ukrainoje kovos veiksmų pobūdis vėl smarkiai pakito. Po sprogimo ant Krymo tilto, Rusija sparnuotomis raketomis ir dronais pradėjo atakuoti Ukrainos teritorijos gilumą. Smūgių taikiniai – visa šalies energetikos struktūra: elektrinės, transformatoriai ir pastotės.

Nuo atakų pradžios praėjus porai savaičių, oficialūs Ukrainos asmenys pranešė, kad sunaikinta daugiau, nei trečdalis šalies energetikos objektų. Kyjivas, suprantama, paprašė Vakarų šalių pagalbos. Jos pažadėjo padėti. Vašingtonas jau paskelbė, kad Ukrainai pradėti tiekti naujausi kompleksai PLG NASAMS (tiesą sakant, šių kompleksų 180 milijonų dolerių gamybos kontraktas pasirašytas dar vasarą). Be to, Reuters agentūra pranešė, kad Ukrainai JAV ketina perduoti šiek tiek HAWK, kurie nebenaudoti ginkluotėje ir dešimtmečius buvo saugojimo bazėse. Savo ruožtu Vokietija pateikė šiuolaikinio PLG komplekso bateriją IRES-T SL (2023 metais planuojama perduoti dar tris baterijas). Be to, žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad savo PLG kompleksus ketina nukreipti Prancūzija (kompleksai Crotale), o taip pat Italija (iš ginkluotės pašalinami kompleksai Aspide).

Ką gali duoti Vakarai

 

Ukrainiečiai dažnai prašo amerikietiškų didelio nuotolio zenitinių raketinių kompleksų Patriot. Šio ZRK divizijos užtikrina svarbiausius JAV rajonus ir karinius objektus užsienyje. Tai yra masiškiausiai gaminamas ZRK. Maksimalus aukštai skriejančio taikinio aptikimo nuotolis — 170 kilometrų. Radiolokacine stotimi ir valdymo punktu visame nuotolių ir aukščių diapazone užtikrinamas 125 oro taikinių aptikimas, atpažinimas ir sekimas. Taip pat vienu metu galima nukreipti po tris raketas į aštuonis taikinius. Patriot — vienintelė Vakarų šalių ginkluotėje esanti PLG sistema, dalyvavusi kariniuose veiksmuose. Patriot sėkmingai perimdavo labai senas Irako raketas Scud per pirmą ir antrą Persijos įlankos karą. Iš tiesų, turbūt būtent ši sistema labiausiai tinkama kovai su Rusijos keliamomis grėsmėmis Ukrainai. Tačiau kol kas Vašingtonas apie Patriot tiekimą tyli.

Vietoje Patriot, JAV siūlo Kyjivui Norvegijoje sukurtą ir dabar JAV gaminamą ZRK NASAMS. Tai dar šiuolaikiškesnis PLG kompleksas. Jame (kaip ir vokiškame komplekse IRES-T SL) naudojamos raketos, kurios iš pradžių buvo skirtos aviacijai. NASAMS komplekse naudojamos AIM-120 AMRAAM raketos. Maksimalus šių raketų veikimo nuotolis gali siekti 180 kilometrų.

 

Šiuo metu pranešama, kad JAV jau perdavė arba perduos dvi baterijas (24 įrenginius). Iki 2024 metų Ukrainai bus perduotos šešios baterijos. Ukrainai principingai svarbu, kad NASAMS ugnies valdymo sistemos, paprastai tariant, apjungiančios radarus ir paleidimo įrenginius, yra atviros sistemos. NASAMS kūrėjai tvirtina, kad į tokią PLG sistemą galima integruoti kitas ginkluotės sistemas, o tai itin svarbu, atsižvelgiant į Ukrainos gaunamų sistemų įvairovę (juk ten tarnauja, ir tarnauja neblogai, seni sovietiniai PLG kompleksai). Ir tai pasakytina ne tik apie raketų sistemas. „Yra skirtingų sprendimų, — pareiškė vienas iš NASAMS sukūrusios kompanijos Kongsberg Defence & Aerospace viceprezidentų Hansas Hagenas. — Jie varijuoja nuo bazinių apšaudymo sprendimų — nuo 7,62 mm ir 12,7 iki 30 mm ir 40 mm — iki kitų technologinių sprendimų, tarp kurių ir naujos, dar iki galo neišbaigtos technologijos“. Negana to, kalbama ir apie kryptingai nukreipiamos energijos ginklus, „kurio kai kurie variantai dabar vystomi“.

 

Manytina, į NASAMS sistemą galėtų būti įtraukti ir HAWK kompleksai. Tai yra pagrindinis JAV ginkluotųjų pajėgų PLG kompleksas, naudotas iki Patriot ir ginkluotėje buvęs ~40 metų — nuo septintojo dešimtmečio pradžios iki 2002 metų. Šios PLG sistemos taikinį gali perimti 35 kilometrų atstumu. Modernizuotais HAWK dabar ginkluotos dešimtys šalių. Ši sistema gali būti itin naudinga, perimant bepiločius kamikadzes, kurie, kaip pranešama, atakuoja pirma banga, taip priversdami Ukrainos PLG eikvoti raketas, kurių kiekis ribotas.

Tik kyla klausimas, kiek HAWK kompleksų dabar yra, ir kaip greitai pavyks sutvarkyti 20 metų sandėliuose pragulėjusius kompleksus. Taip pat galima spėti, kad tokias pačias funkcijas atliks prancūziški Crotale, itališki Aspide. Nors, lyginant su šiuolaikiniais PLG kompleksais, jų taktinė ir techninės galimybės gan kuklios, lėtaeigius ir ne itin manevringus bepiločius jie nesunkiai numuš.

Neįmanoma misija

 

Visgi, tiek šiuolaikinių, tiek ir senų kompleksų tiekimo pažadai neatsako į klausimą, ar įmanoma atmušti rusų smūgius, skubiai pristačius vakarietiškus PLG kompleksus. Iš karto pabrėžiu: idėja nuo oro smūgių „uždengti“ tokią didelę šalį kaip Ukraina, atsižvelgiant į esamą karinės technikos išsivystymo lygį, iš principo nerealizuojama. Šiuolaikinės PLG ir PRG priemonės gali sunaikinti balistines raketas 30–50 kilometrų atstumu, o skraidančius aparatus (sparnuotąsias raketas, pilotuojamus ir bepiločius lėktuvus) — 100–130 kilometrų atstumu.

Tik Izraeliui pavyko uždengti savo teritoriją ir sukurti santykinai patikimą „Geležinio kupolo“ sistemą, sėkmingai perimančią daugiau nei 90 procentų į šią šalį paleistų raketų. Tačiau būtina atsižvelgti į kuklų šios šalies teritorijos dydį. Taip galima devyniomis baterijomis (kiekviena iš jų dengia maždaug 150 kvadratinių kilometrų teritorijos) gan patikimai pridengti Izraelio miestus, kurių bendras plotas kiek didesnis, nei 20O000 km². Be to, „Geležinis kupolas“ skirtas perimti ganėtinai primityvias raketas, paleidžiamas iš 4–70 kilometrų atstumo. Savaime suprantama, kad Ukrainai, kurios plotas 30 kartų didesnis, toks modelis vargu ar tinka. Be to, Ukrainos infrastruktūra atakuojama santykinai šiuolaikiškomis priemonėmis.

 

Turint omenyje, kad svarbiausi energetikos infrastruktūros objektai (o po jų taikiniais gali tapti ir kiti objektai, pavyzdžiui, svarbiausi transporto tinklo elementai) išdėstyti visoje šalies teritorijoje, galima daryti išvadą: PLG priemonėmis uždengti visų šių objektų neįmanoma. Netgi patikimas atskirų itin svarbių rajonų uždengimas gan abejotinas. Karo žurnalistas, atsargos pulkininkas Michailas Chodarionokas, anksčiau tarnavęs SSRS PLG zenitinių raketinių pajėgų štabe, nurodo, kad Maskvą, kurios plotas palygintinas su Kyjivo plotu, saugo visa PLG armija, kurią sudaro trys divizijos (kiekvienoje iš jų 3-4 pulkai, o kiekviename pulke – po 2-3 divizionus).

Chodarionoko skaičiavimais, norint pagal tokią pat schemą uždengti vien Kyivą, reikėtų mažiausiai 14 divizionų/baterijų, tai yra, daugiau, nei pusantro šimto paleidimo įrenginių. Per visą laiką nuo gamybos pradžios devintojo dešimtmečio viduryje, pagaminta apie 10 000 Patriot raketų (paleidimo įrenginių kelis kartus mažiau). Išvada akivaizdi: atremti rusų smūgius į Ukrainos infrastruktūrą visoje Ukrainos teritorijoje PLG pajėgomis neįmanoma. Svarstant grynai teoriškai, galima daryti prielaidą, kad Ukraina gali pereiti prie klasikinių sulaikymo modelių. Tai yra, pabandyti analogišką žalą Rusijos infrastruktūrai. Tai neišvengiamai toliau eskaluos konfliktą.


republic.ru




(17)
(0)
(17)

Komentarai (3)