Apie „ateities superkareivius“ atsinaujinančių energijos šaltinių epochoje

Knygoje „Prologas. Alternatyvios energetikos megatendecija didžiųjų valstybių konkuravimo epochoje“ jos autorius, garsus amerikiečių politologas ir saugumo ekspertas Alexanderis V. Mirtchevas, stengiasi nuspėti energijos revoliucijos veikiamas pasaulis. Parinktame skyriuje (sutrumpintame) jis nagrinėja ryšį tarp alternatyvių energijos šaltinių ir ginkluotųjų pajėgų ateities. Mirtchevo nuomone, šiuolaikinę karo mašiną maitinanti nafta savo reikšmę praras dar negreitai. Bet, nepasaint to, atsitraukimas nuo angliavandenilių – neišvemgiamas, ir vienu iš artėjančių permainių požymių laikytinas didėjantis kariškių ir gynybos sektoriaus įmonių — konkrečiai šiuo atveju, amerikiečių — susidomėjimas naujosiso energetikos pasiekimais ir potencialu.

Kariavimas ⁠— viena iš sričių, kur pokyčiai gali vykti greitai. Naujos technologijos suteikia rimtą pranašumą mūšio lauke, suteikdamos galimybę pereiti į naują karinio organizavimo, strategijos, taktikos ir karinio pasirengimo lygį. Tačiau pačios savaime technologijos paprastai nebūna esminiu gynybos transformavimo elementu, išskyrus gal netikėtą pranašumo pasiekimą integruojant pigesnes ir efektyvesnis technologijas. Kaip pažymėjo generolas Herbertas McMasteris, „technologijų vaidmens iliuzija tvirtai įsišaknijo plačiai paplitusioje, tačiau iš esmės klaidingoje ateities karo koncepcijoje: tikėjimas, kad stebėjimo, ryšių ir informacijos technologijos užtikrins „dominavimą mūšio lauke“ ir leis amerikiečių pajėgoms pasiekti „visišką pranašumą“ prieš bet kurį priešininką, daugiausiai, dėl taiklių smūgių naudojimo galimybės“. Kariavimo revoliuciją visų pirma užtikrina tai, kaip technologijų pasiekimus suvokia ir naudoja žmonės.

Kaip ir kiti technologijų pasiekimai, alternatyvi energetika ir jos diegimas gynybos pramonėje suteiks naujus sprendimus, tačiau iškels ir naujus klausimu. Tačiau, kaip ir dabar plačiai naudojama naftą, atsinaujinantys energijos šaltiniai gali tapti ateities norma. Pasirodys iš principo nauji energijos naudojimo ir valdžios reiškimo būdai, padėsiantys sumažinti priklausomybę nuo konkrečių energijos šaltinių ir tiekėjų.

Vakarų gynybos įstaigos ir institucijos vis labiau spaudžiamos pritaikyti savo struktūras ir veikimą prie energijos tiekimo šaltinių, tuo pačiu poveikio svertus ir valdžią įgauna nestabilūs tiekėjai. Šį tiekėjų pranašumą gali atimti platus atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas, o kartu sumažės tiekimo rizika importuotojams. Kaip pažymėjo buvęs JAV gynybos ministras Robertas Michaelas Gatesas, „realiai tai parodo, kad tereikia iš sistemos pašalinti santykinai nedaug naftos, kad ekonomikai ir saugumui kiltų milžiniškos pasekmės“.

Laikoma, kad „gynybos efektyvumo ir rezultatyvumo vertinimas paremtas šalies išlaidų vieneto sukuriamos kovinės galios matavimu“. Finansines energijos išlaidas suskaičiuoti gan lengva, tačiau šalies ginkluotosioms pajėgoms jos suteikiamų rezultatų vertinimas skiriasi. Tai lemia politinių sumetimų ir karinių dalinių tipų skirtumai. Šiuolaikinėse karo doktrinose kompromise tarp rytojaus efektyvumo ir dabartinio rezultatyvumo pirmenybė teikiama pastarajam.

Pavyzdžiui, remiantis iki rugsėjo 11-osios dominavusia Powello doktrina, priešininkui įveikti būtina lemiama gyvosios jėgos ir technikos persvara. Iš to darytina prielaida, kad karinėse operacijose energijos efektyvumas nėra toks svarbus, kaip rezultatyvumo rodikliai. Visgi, galima tvirtinti, kad didesnis energijos naudojimo efektyvumas gali padidinti taktinę galią, nes kariuomenė nebepriklausys nuo materialinio-techninio aprūpinimo.

Nuo vėjo ir anglies iki naftos ir elektros, nuo senų senovės energijos naudojimas karuose buvo vienas iš svarbiausių taktinių ir strateginių faktorių. Išradus garo ir vidaus degimo variklius, karo veiksmams prireikė daug energijos, tačiau vis didesnėms karinėms formuotės atsirado galimybė greitai judėti ir manevruoti. Ginkluotosios pajėgos ėmė remtis sudėtingesnėmis ir daugiau išteklių naudojančiomis platformomis bei įranga, ypač – pasirodžius naftai, priklausomybė nuo kurios per praėjusį šimtmetį daug kartų išaugo.

Grupiškai aptariant karinės vadovybės pasirengimą ateities iššūkiams, buvęs JAV jūrų pėstininkų generolas Jamesas Cartwrightas išsakė svarbią pastabą apie būtinybę „inovacijas diegti pamažu“. Nors ši pastaba buvo taikoma karinei taktikai ir įrangai, tas pats, veikiausiai, ne menkiau taikytina ir energetikos megatendecijai.

Augantis alternatyvios energijos naudojimas gynybos srityje plačiąja prasme sukuria greitesnio technologinio proceso pagrindą. Atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas gynybos sferoje gali paskatinti ir visuomenės technologinės bazės vystymą. Pavyzdžiui, amerikiečių karinių technologijų diegimas pramynė kelią branduolinės energetikos komercializavimui: pirmoji amerikiečių atominį elektrinė pradėjo veikti po trijų metų nuo povandeninio laivo „Nautilus“ eksploatavimo pradžios 1954 m. Stimuliuodamos technologijų progresą ir ekonomikos augimą, karinės investicijos į atsinaujinančių energijos šaltinių tyrimus ir vystymą gali atverti atverti naujus inovacijų horizontus.

Stambiausios pasaulio armijos didžia dalimi tebėra prisitaikiusios intensyviems kovos veiksmams. Tai atsispindi jų gynybinėje logistikoje, infrastruktūroje, doktrinose ir energijos poreikiuose. Baigusis Šaltajam karui, didesnį dėmesį imant skirti stabilumo užtikrinimo operacijoms ir pagalbos teikimui po stichinių, gynybos institucijoms pradėti reikšti papildomi reikalavimai. Ginkluotosios pajėgos stipriai priklauso nuo infrastruktūros tiek atlikdamos operacijas, tiek nuolatinėse bazėse. Todėl atsiranda operatyvinio ir kitų stacionarių infrastruktūros energijos sunaudojimo mažinimo poreikis. Tokie objektai sunaudoja ketvirtadalį energijos, kurią sunaudoja visa JAV Gynybos ministerija, išlaikanti daugiau, nei 300 000 statinių daugiau, nei penkiuose šimtuose objektų, kurių bendras plotas didesnis, nei 200 km² ir jų aprūpinimas energija kainuoja ~4 mlrd. dolerių per metus. Šie stacionarūs objektai yra idealūs naujos kartos energetikos technologijų bandymo poligonai, nes nekyla su operacijomis fronte susijusių problemų. Nepasiekusi ambicingų įstatymu numatytų energijos sunaudojimo mažinimo 30% (lyginant su baziniu 2003 metų lygiu) iki 2015 m. tikslo, Gynybos ministerija du trečdalius užduoties (19,9%) visgi įvykdė ir iki 2016 m. įvykdė daugiau nei pusę reikalavimo pasiekti 25％ atsinaujinančių energijos šaltinių dalį iki 2025 m.

Patys savaime, angliavandeniliai — degios ir pažeidžiamos medžiagos. Konvojai saugomi šarvuota technika, bepilotėmis platformomis (žvalgybai ir atakoms), kariniais sraigtasparniais, naikintuvais ir bombonešiais. Tenka naudoti daug karių ir išteklių, atitraukiant juos nuo kitų operacijų. Nuo konvojų apsaugos atlaisvinta kariuomenės dalis gali vykdyti kitas karines operacijas, stiprinti operatyvinius ir taktinius pajėgumus, „lanksčiau judėti ir įsikurti“ įvairiuose karo veiksmų teatruose. Nors naudojant alternatyvius energijos šaltinius ir technologijas, logistikos linijų vis viena reikės (kariams bet kuriuo atveju reikės maisto, vandens, amunicijos, etc.), keliuose transporto konvojų bus mažiau, o tuo pačiu ir sumažės grėsmė tose operacijose dalyvaujančiam personalui. Atsinaujinantys energijos šaltiniai ne tik gelbsti gyvybes, bet ir suteikia naujas taupymo galimybes. Pavyzdžiui, Sausumos ekspedicinės atsinaujinančios energijos tinklo sistemos (GREENS) lauko bandymai, kuriuos JAV jūrų pėstininkai atliko 2009–2010 m., paskatino jūrų pėstininkų aprūpinimo sistemų vadovybę organizuoti greitą galutinio projekto užbaigimą ir greičiau įsigyti galutinį projektą.

Nors menkai tikėtina, kad artimoje ir vidutinėje perspektyvoje atsinaujinančios energijos sistemos pakeis iškastinį kurą naudojančius generatorius, jėgos multiplikavimo potencialą jie turi, užtikrindami geresnį išsidėstymą, slaptumą, didesnį atsparumą ir manevringumą.

„Ateities superkareiviams“ reikės pasirengti naujo lygio komunikavimui ir bendradarbiavimui, ištvermei, o taip pat ugnies galiai ir veikimo spinduliui. Alternatyvios energetikos technologijos gali smarkiai pagerinti kovines kariuomenės galimybes, padidinti vadovybės spartą ir tikslumą, operacijas atlikti neregėtai greitai ir darniai, o taip pat potencialiai pasiūlyti naujus energijos tiekimo į konkrečias mūšio lauko vietas būdus. Tokios technologijos gali paskatinti karinių nanotechnologijų, o taip pat autonominių ir itin apsaugotų operacinių centrų, biologinių ir cheminių tyrimo instrumentų biomasės perdirbimo sferose, mikrobangų ginklų ir termobranduolinių variklių inovacijas.

Alternatyvios energetikos srityje JAV gynybos rinka savo gyvybingumą jau pademonstravo, pasiekusi aukštesnį palaikymo ir stabilumo lygį, nei visas šalies atsinaujinančios energetikos sektorius. Pavyzdžiui, nuo 2011 iki 2015 m. amerikiečių kariuomenėje energijos gavyba iš atsinaujinančių šaltinių beveik padvigubėjo, kai tuo tarpu visa JAV ekonomika pridėjo tik apie 2,6％.

JAV Gynybos sektorius yra ir pažangių tyrimų projektų, tarp kurių ir alternatyvios energijos srities, pionierius. Gynybos ministerijos perspektyvių tyrimų agentūra (DARPA) susitelkusi į ambicingiausius atradimus ir inovacijas. DARPA, kurios metinis biudžetas ~3 mlrd. dolerių, misija apima visas saugumo sritis. Ji dėmesį telkia į technologijų, kurias vartotojai galėtų plačiai pritaikyti, palaikymą ir kurių komercializavimas numatomas per ateinančius 3-10 metų. DARPA projektai alternatyvios energetikos sferoje stimuliuoja daugelio atsinaujinančios energetikos krypčių tyrimus: reaktyvinių degalų iš dumblių, nanobaterijų, bangų technologijos, saulės ir vėjo technologijos, kuro elementų iš mikrobų ir kosminių technologijų tyrimus. Šie projektai turės užtikrinti revoliucinius pasiekimus, kurie paskui galės būti plačiai pritaikomi ir už gynybos sektoriaus ribų.

Privatus sektorius, taip pat ir gynybos pramonės įmonės, jau naudojasi gynybos sektoriaus kuriamos alternatyvios energijos sprendimų paklausos privalumais. Pavyzdžiui, karo pramonės korporacija Lockheed Martin kuria okeano šiluminės energijos panaudojimo technologiją, elektrai gaminti naudojančią temperatūrų skirtumą tarp šiltų paviršiaus vandenų ir gelmėse tekančių šaltųjų srovių. Kompanija Boeing kuria efektyviai energiją naudojantį fotovoltinių elementų baterija maitinamą orlaivį, galėsiantį ore išbūti kelis mėnesius ir tapsiantį distancinio zondavimo, žvalgybos ir mokslinių eksperimentų platforma. Komercinis alternatyvios energijos projektavimo ir naudojimo pagrindimas nuolat plečiasi ir įtraukia vis efektyvesnių ginkluotės sistemų, taktinių mobilių platformų ir tinklacentriškų daviklių kūrimą.

Augantis privačių gynybos sektoriaus įmonių susidomėjimas alternatyvios energetikos srities projektais atspindi jų naudą ir galimybes apjungti civilinį ir gynybos panaudojimą kurti bendrą visuomenės technologinę bazę. Šios kompanijos turi įgūdžius, infrastruktūrą ir galimybes komercializuoti visą technologinio vystymo ciklą nuo pradžios iki pabaigos.

JAV Gynybos ministerija yra didžiausias energijos naudotojas Amerikoje. Atsižvelgiant į augančius operaciniu reikalavimus, naujų energetikos srities sprendimų paieška tapo nuolatiniu alternatyvių energetikos sprendimų vystymo ir diegimo srityje pirmaujančios ministerijos prioritetu. Buvusi ministro pavaduotoja Michèle Flournoy pareiškė, kas Gynybos ministerija energetiką ir klimato kaitą nagrinėjo kaip būsimos saugumo aplinkos faktorių:

 

„Konkurencija dėl energijos ir klimato kaita ateityje gali paveikti JAV ginkluotųjų pajėgų darbo sąlygas, bet mes tai nagrinėjame ir tuo aspektu, kad Gynybos ministerija yra vienas iš stambiausių, jei ne pats stambiausias energijos vartotojas JAV. Как нам добиться дальнейшей эффективности на наших объектах при использовании топлива? Kaip mums tapti potencialiu tvaresnių energijos šaltinių inovacijų ir investicijų stimuliavimo rinkos lyderiu?“

Tikimasi, kad iki 2030 m. Gynybos ministerija išleis apie 10 mlrd. dolerių atsinaujinančios energijos šaltiniams ir „gali tapti svarbiausiu JAV ekologiškai švarių technologijų lokomotyvu“. Toks vaidmuo atspindi įspūdingą JAV karinę galią ir gali stimuliuoti tiek tiek karinį, tiek ir platesnį technologinį pranašumą, sustiprindama JAV pirmenybę NATO aljanse.

Gynybos ministerija turi įstatymiškai įformintą mandatą naudoti švarią, atsinaujinančią energiją — JAV gynybos biudžeto įstatyme ministerija įpareigojama iki 2025 m. gaminti ar įsigyti 25％ savo energijos iš atsinaujinančių šaltinių. Energetinės nepriklausomybės ir saugumo įstatyme įtvirtinti esminiai energijos naudojimo objektuose tikslai ir leidžiama naudoti inovatyvius privataus pažangių technologijų finansavimo pritraukimo mechanizmus. Gynybos ministerijos mandatas taip pat apima ir ekologinio saugumo užtikrinimą. Vadovaudamasi nacionaliniais ir tarptautiniais teisės aktais, ministerija realizuoja „žaliąsias“ iniciatyvas, kurios remiasi alternatyvios energetikos megatendecija ir skatina jos vystymąsi. Pagal Ekonomikos pakilimo ir reinvestavimo įstatymą, JAV Gynybos ministerija 2009 ir 2010 metais skyrė 12,02 mlrd. dolerių finansuoti 45 energijos taupymo projektus 17 valstijų. Iniciatyvos buvo daugiausiai skirtos pasiekti bendrą energetinį objektų pagerinimą — nuo vėjo turbinų, saulės baterijų ir šilumos sistemų pastatuose bei infrastruktūros objektuose iki įvairių eksperimentinių atsinaujinančios energijos šaltinių formų testavimo.

Tinkamų alternatyvios energijos panaudojimo variantų vertinimo procesas tebesitęsia. Integruojant alternatyvią energetiką ginkluotųjų pajėgų operaciniuose padaliniuose ir kariniuose objektuose neišvengiamai kils įvairios problemos. Permainas operatyvinės padėties kontekste individualiai spręs įvairios tarnybos.

Tuo tarpu JAV karinis jūrų laivynas jau dabar aktyviai inicijuoja ir aktyviai naudoja alternatyvios energetikos technologijas, skirtas spręsti tokias problemas, kaip eksploatavimo sauga, klimato kaita ir energetinis saugumas. KJL jau gamina arba perka ne mažiau, nei 25％ sunaudojamos energijos iš atsinaujinančių šaltinių. 2016 m. apie 28,2％ sunaudojamos energijos gauta iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kas liudija sėkmingas jų naudojimo plėtimo iniciatyvas.

Pavyzdžiui, KJL pradėjo „Arkties kelio žemėlapį“ — kompleksinę strategiją, padėsiančią susitvarkyti su tirpstančiais Arkties ledais. KJL taip pat paskelbė naują „Didžioji žaliojo laivyno“ iniciatyvą, kuria siekiama sukurti alternatyvius kuro tipus – branduolinę energiją lėktuvnešiui ir pažangių biodegalų ir naftos mišinius lydintiems laivams – naudojančias lėktuvnešio atakos grupes. Pažymėtina, kad pirmasis naftą naudojantis eskadrinis minininkas, USS Paulding, pradėtas eksploatuoti 1910 m. Po metų USS Nevada klasės kreiseris perėjo nuo anglies prie naftos. Tai žymėjo perėjimą prie iš principo naujo kuro tipo. Dabar KJL ketina taip pat staigiai atsisakyti naftos. Be biokuro, „Didysis žaliasis laivynas“, sudarytas iš aviacijos, karo laivų ir povandeninių laivų, dar remsis hibridinėmis elektros technologijomis, kuro elementais ir daugiausiai branduoline energija. 2012 m. pristatytas „Didysis žaliasis laivynas“ pradėjo veikti 2016 m.

Kaip didžiausias JAV Gynybos ministerijos kuro naudotojas (daugiau nei pusė metinio naftos produktų sunaudojimo), karinės oro pajėgos savo pastangas sukoncentravo į prieigą prie energijos padidinti operatyvinį efektyvumą. Šią problemą galima iš dalies spręsti, naudojant alternatyvius aviacinius degalus, taip praplečiant galimybę rinktis aviaparko degalus. Pirmasis lėktuvo, kurio visuose varikliuose buvo naudojamas biodegalų mišinys, skrydis įvyko 2010 m. kovo mėnesį. Iki 2017 m. JAV KOP sertifikavo dviejų alternatyvių aviacinio kuro mišinių naudojimą skrydžiams visais orlaiviais. Pagal KOP skrydžių energetinio aprūpinimo 2017–2036 metų planą, konkurencingos kainos alternatyvių aviacinių degalų naudojimo nestandartinėse situacijose išplėtimas laikomas viena iš strateginių tiekimo aprūpinimo priemonių.

Atsinaujinančius energijos šaltinius KOP naudoja savo bazėse, kad padidintų jų energinį patikimumą ir sumažinti kaštus. Pavyzdžiui, 2007 m. KOP bazėje „Nellis“ Šiauriniame Las Vege, Nevados valstijoje, buvo įrengta 13,2 ㎿ galios saulės baterija, o 2015 m. dar viena saulės baterija užtikrino papildomus 15 ㎿ elektros energijos. Sistemą sudaro 43 200 efektyvių fotovoltinių elementų skydelių, kuriuos valo specialiai sukurti robotai. Dar vienas svarbus projektas — 14,5 ㎿ galios saulės baterija, pastatyta KOP „Davis–Monthan“ bazėje Tucsone, Arizonos valstijoje.

Armija — stambiausias JAV GM energijos naudotojas, ji, 2016 metų duomenimis, sunaudojo 35％ bendro objektams tekusio kiekio. Kadangi armijos objektų tinklas toks išsišakojęs, juos gali pažeisti infrastruktūros trūkumų ar stichinių nelaimių sukelti komercinių energijos tinklų sutrikimai. Todėl energinio saugumo užtikrinimas tampa armijos prioritetine užduotimi. Planuojama, kad 2030 m. amerikiečių objektai ir bazės bent iš dalies galės veikti autonomiškai. Norint šią užduotį įvykdyti, reikės plačiai panaudoti visas atsinaujinančios energijos šaltinių rūšis ir technologijas. Iš tiesų, armijos iniciatyvų atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo įvairių scenarijų sąrašas jau gan įvairus. Pagal vieną iš svarbiausių programų, „Švaraus nulio“ iniciatyvą, iki 2030 m. planuojami 25 objektai, vietoje išgaunantys tiek energijos, kiek ir sunaudoja.

Nepaisant technologinių kliūčių, karinio pranašumo ir energinio saugumo siekis veikiausiai paskatins alternatyvios energetikos technologijų plėtrą. Ir atvirkščiai, platesnis alternatyvios energetikos technologijų diegimas gynybos sektoriuje ir ginkluotosiose pajėgose, artimiausiais metais sukels karinių energetikos sistemų, galimybių ir doktrinų transformaciją.

The Prologue: the alternative energy megatrend in the age of great power competition
Пролог: Мегатренд альтернативной энергетики в эпоху соперничества великих держав