Viena iš 7 pasaulyje – aiškėja priežastis, kodėl iš tikrųjų Rusija užpuolė Ukrainą: viskas dėl super svarbaus ištekliaus? (Video) ()
Šiuo metu JAV ir sąjunginėse šalyse dedamos pastangos identifikuoti, plėtoti ir panaudoti didžiulius Ukrainos išteklius – pagrindinį metalą, labai svarbų kuriant pažangiausią Vakarų karinę technologiją, kuri taps ateities atgrasymo nuo Rusijos ir Kinijos stuburu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Titanas yra lengvas, bet tvirtas metalas, plačiai naudojamas pažangiuose kariniuose įrenginiuose, pavyzdžiui, naikintuvuose, sraigtasparniuose, karinio jūrų laivyno laivuose, tankuose, ilgo nuotolio raketose ir daugelyje kitų.
Jei Ukraina laimės, JAV ir jos sąjungininkės atsidurs pirmoje pozicijoje, kurdamos naują titano tiekimo kanalą. Tačiau jei Rusijai pavyks užgrobti šalies telkinius ir gamyklas, Maskva padidins savo pasaulinę įtaką vis labiau strateginiam ištekliui.
Gyvybiškai svarbi prekė
JAV Vidaus reikalų departamentas titaną klasifikavo kaip vieną iš 35 mineralinių žaliavų, gyvybiškai svarbių JAV ekonominiam ir nacionaliniam saugumui. Tačiau JAV vis dar importuoja daugiau nei 90 procentų savo titano rūdos, ir ne visada iš draugiškų šalių.
JAV nebelaiko porėto titano (titan sponge) nacionalinėse gynybos atsargose, o paskutinis vietinis porėto titano gamintojas buvo uždarytas 2020 m.
Porėtas titanas
Titano kempinė yra porėta titano forma, kuri susidaro pirmajame apdorojimo etape. Natūralios formos titanas yra plačiai prieinamas Žemės plutoje. Po ekstrahavimo jis apdorojamas, kad būtų pašalintas medžiagų perteklius ir paverčiamas tinkamu, nors ir brangiu, produktu.
Konversijos procesas, naudojamas su neapdorotu titanu, vadinamas Kroll procesu. Tai sudėtingas, daugiapakopis, paketinis procesas, kuriam reikalinga labai aukšta temperatūra ir specializuota įranga.
Kroll procesas paverčia metalo oksidą chloridu, perleidžiant metalą per itin karštą rutilą arba ilmenitą ir anglį, kad susidarytų titano tetrachloridas. Šios cheminės medžiagos atskiriamos taikant procesą, vadinamą frakciniu distiliavimu, kurio metu mišinio komponentai yra atskiriami pagal skirtingas jų virimo temperatūras.
Medžiaga, gauta naudojant Kroll procesą, yra porėtas titanas. Tada ši kempinė išplaunama arba kaitinama vakuuminiu distiliavimu, kad būtų pašalintos papildomos priemaišos. Likusios kempinėje esančios medžiagos yra kalamos, susmulkinamos, presuojamos ir išlydomos, kad būtų pašalinta dar daugiau nešvarumų.
Kitame proceso etape titano kempinė išlydoma. Tada atliekamas frakcinio distiliavimo procesu, kad būtų pašalintas skysčio perteklius, ir sumaišomas su išlydytu magniu, geležies aliuminiu, vanadžiu arba molibdenu ir argonu labai karštoje krosnyje. Šių medžiagų derinimo tikslas – suteikti titano kempinei tvirtumo ir stabilumo bei sukurti lankstų metalo lydinį.
Konvertuota titano kempinė yra paruošta gamybai. Kai kurios įmonės parduoda titano kempinę kaip gatavą produktą, o kitos pačios užbaigia konversijos procesą. Iš kempinės galima suformuoti įvairias formas, tokias kaip strypas, lakštas ar vamzdis. Tada šie produktai siunčiami į skirtingas gamyklas ir gamintojus, kad būtų sukurti gatavi produktai komerciniam naudojimui.
Titanas naudojamas reaktyvinių variklių, raketų, ortopedinių implantų, papuošalų ir mobiliųjų telefonų detalėms gaminti. Svarbiausios titano savybės yra mažas tankis ir aukštas atsparumo korozijai lygis. Nors ir šešis kartus brangesnis už plieną, titanas yra labai atsparus korozijai tiek jūros vandenyje, tiek chloruotame vandenyje, todėl jį pamėgo daugybė gamintojų.
Pirmą kartą titaną atrado ir dokumentavo William Gregor 1791 m. Nors išgrynintas titanas yra gana brangus, jo pagrindinė forma yra beveik visose gyvose būtybėse. Jo taip pat galima rasti uolienose, vandenyje ir dirvožemyje. Dėl jo išgavimo ir sujungimo su lydiniais procedūra tampa sudėtinga ir brangi.
Vos 7 gamintojai
Ukraina yra viena iš septynių šalių, gaminančių titano kempinę – titano metalo pagrindą. Kinija ir Rusija – ryškiausios strateginės Amerikos konkurentės – yra tarp šios grupės.
JAV geologijos tarnybos duomenimis, Kinija pernai pagamino daugiau nei 231 000 tonų titano kempinių, o tai sudaro 57 procentus pasaulio produkcijos. Toliau rikiavosi Japonija su 17 proc., Rusija – 13 proc. Kazachstanas pagamino beveik 18 000 tonų, o Ukraina – daugiau nei 4 000 tonų.
Maskvos energijos išteklių panaudojimas sukėlė baimę Vašingtone ir kitose NATO sostinėse, kad Kremlius vieną dieną taip pat gali sustabdyti titano eksportą, o tai sukels aviacijos ir gynybos įmonių krachą.
Vakarų priklausomybė nuo Rusijos titano reiškia, kad metalas iki šiol išvengė sankcijų, kurias Maskvai pradėjo JAV, ES ir jų sąjungininkai.
Aviacijos ir kosmoso milžinė „Boeing“ išlaiko savo bendrą įmonę su Rusijos „VSMPO-Avisma“ – didžiausia pasaulyje titano eksportuotoja, tačiau po invazijos užsakymus įšaldė. Kiti, pavyzdžiui, Europos komercinių orlaivių korporacija „Airbus“, ir toliau gauna titaną iš VSMPO.
Šaltinis, turintis žinių apie JAV gynybos pramonę, nenorėjęs būti identifikuotas, sakė „Newsweek“, kad titanas „yra pagrindinė pažeidžiama vieta“.
„Mes kalbame apie mūsų galimybes gaminti daugiau lėktuvų, mes kalbame apie mūsų galimybes gaminti amuniciją. Jie visi priklauso nuo titano, ir mes leidome sau tapti priklausomi nuo užsienio tiekėjų šiems dalykams. Rusija anksčiau buvo vienas iš tų pagrindinių tiekėjų“.
Tęsinys kitame puslapyje:
Nacionalinio saugumo ekspertai ir Ukrainos ekspertai vis dažniau ragina politikos formuotojus žiūrėti į Rytus. Praėjusių metų kasmetinis gynybos išlaidų įstatymas įpareigojo Valstybės departamentą ištirti „tikimybę panaudoti titano šaltinius iš Ukrainos kaip potencialią alternatyvą Kinijos ir Rusijos šaltiniams“.
„Ukraina turi tikrai daug retųjų žemių mineralų telkinių, o jei teisingai žaisime kortomis, ji iš tikrųjų galėtų būti tikrai patraukli alternatyva Rusijos ir Kinijos šaltiniams, nuo kurių šiuo metu yra daug priklausomybės“, – sakė vienas Kongreso darbuotojas, kuris taip pat paprašė anonimiškumo..
„Kadangi visuose Vakaruose kyla vis daugiau diskusijų apie tai, kodėl mes suinteresuoti ir toliau remti Ukrainą, manau, kad tai yra vienas iš argumentų, dėl kurių pradėsite girdėti daugiau“.
Karo laimikis
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo sąjungininkai pateikė svaiginantį tebevykstančios invazijos pateisinimų spektrą. Užgrobti Ukrainos titano pramonę nėra vienas iš Kremliaus viešųjų tikslų, bet būtų palaima Maskvai.
Rusija turi palyginti mažas titano mineralų atsargas, o 2021 m. Ukraina buvo pagrindinis jos titano importo šaltinis, teigia JAV geologijos tarnyba.
Didžioji dalis kovų buvo sutelkta Rytų ir Pietų Ukrainoje, kur yra trilijonų dolerių vertės mineralinių išteklių. Pirmaisiais invazijos mėnesiais Rusijos pajėgos užėmė mažiausiai dvi titano rūdos vietas.
Dar prieš vasario puolimą Maskva siekė užsitikrinti gyvybiškai svarbius titano išteklius per savo korumpuotą oligarchų, pareigūnų ir žvalgybos išteklių tinklą Ukrainoje.
Magnatas Dmitrijus Firtašas, dabar gyvenantis tremtyje Austrijoje, 2021 metais buvo priverstas parduoti savo 49 procentus Zaporožės titano ir magnio gamyklos – vienintelės Europoje titano kempinių gamyklos – akcijų, nes buvo apkaltintas titano pardavimu Rusijai kariniams tikslams. 2022 m. sausį Firtašas pardavė Krymo titano gamyklą Rusijos įmonei „Titan“.
Ukrainos titano gamybos įmonės „Velta“ generalinis direktorius Andrijus Brodskis „Newsweek“ sakė, kad metalas yra gyvybiškai svarbus Rusijos karo pramonei.
„Beveik kasdien į Ukrainą skrendančiose raketose yra labai daug titano“, – aiškino jis. Pasak jo, Maskva gali susidurti su „dideliu modernių, didelio tikslumo ginklų trūkumu“, nebent ji galės užsitikrinti naujų titano atsargų.
Ukrainos svertas
Ukrainos laukia titaniškas darbas – atstatyti šalį ir pritraukti Vakarų investuotojus, nes šalis siekia įsilieti į euroatlantinę bendruomenę. Numatomos rekonstrukcijos išlaidos siekia 1 trilijoną USD; tą skaičių davė pats prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Kijevas tikisi, kad jo titano pramonė pritrauks užsienio pinigus ir su ja susijusią politinę apsaugą.
„Šiandien turime titano ir ličio, abu dabar labai paklausūs, o ateityje jų paklausa bus dar didesnė“, – „Newsweek“ sakė Zelenskio patarėjas ekonomikos klausimais Olegas Ustenko. „Suprantu, kad didžioji dalis šių indėlių net nepanaudojama. Verslo galimybės šiame sektoriuje tikrai didžiulės“.
„Tai svarbu didinant pasaulinės sistemos stabilumą ir pasaulinę tų produktų pasiūlą. Matome savo vaidmenį ne tik ES viduje, bet ir pasaulio pasiūloje. Manau, kad tai tikrai svarbus vaidmuo, kurį gali atlikti Ukraina“.
Karo kamuojamai ir ilgus metus trukusios korupcijos niokojamai Ukrainos titano pramonei labai reikia investicijų. „Velta“ yra viena iš įmonių, ieškančių „strateginių partnerių“ naujoms gamykloms statyti – tiek Ukrainoje, tiek užsienyje.
„Velta“ jau dirba naujoje gamykloje Čekijoje, siekdama pademonstruoti savo procesą, pagal kurį, bendrovės teigimu, galima gaminti titano metalo miltelius mažesnėmis sąnaudomis ir žymiai sumažinti poveikį aplinkai.
Jau pastebimas „didelis susidomėjimas“ tarp užsienio investuotojų ir bendrovė tikisi, kad Čekijos gamykla pradės veikti iki rudens ir įrodys, kad „Velta“ milteliai gali būti naudojami aviacijos ir kosmoso dalims presuoti, štampuoti ar spausdinti 3D.
Panašūs įrenginiai galėtų būti pastatyti JAV.
