JAV ir P. Korėja sudarė monstrinį susitarimą, gresia Š. Korėjos nušlavimu – ar tai taikos Korėjos pusiasalyje pabaiga? (Foto, Video) ()
JAV prezidentas Joe Bidenas ir jo kolega Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk Yeol trečiadienį (balandžio 27 d.) paskelbė apie svarbų susitarimą, kuriame dar kartą pabrėžiama JAV parama Pietų Korėjai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Turint galvoje branduolinį ginklą turinčią Šiaurės Korėją, šios dvi šalys dar labiau suartėjo, kaip ir ne kartą per pastaruosius dešimtmečius po Korėjos karo. Ar tai yra naujo Korėjos pusiasalio politikos skyriaus pradžia? Ar JAV, dar kartą patvirtindamos savo paramą Pietų Korėjai, padarė tai, kas kelia grėsmę taikai? O gal susitarimas atgrasys Šiaurės Korėją nuo kardų žvanginimo? išsiaiškinkime.
Ką numato JAV ir Pietų Korėjos susitarimas?
Susitarimas tarp JAV ir Pietų Korėjos vadinamas „Vašingtono deklaracija“. Susitarimas buvo sudarytas Pietų Korėjos prezidento Yoon Suk Yeol valstybinio vizito Vašingtone metu.
Taigi, kas yra ši „Vašingtono deklaracija“?
Trumpai tariant, deklaracija sustiprina JAV branduolinį skėtį Pietų Korėjos atžvilgiu. Nepaisant to, kad Pietų Korėja yra branduolinį ginklą turinčios Šiaurės Korėjos kaimynė ir priešininkė, ji neturi savo branduolinių ginklų.
Trečiadienį Bidenas pareiškė: „Šiaurės Korėjos branduolinė ataka prieš Jungtines Valstijas arba jų sąjungininkus ir partnerius yra nepriimtina ir baigsis bet kurio režimo, kuris imtųsi tokių veiksmų, pabaiga“.
Let's raise our glasses to our partnership, to our people, to possibilities, and to the future the Republic of Korea and the United States will create.
— President Biden (@POTUS) April 27, 2023
May we go together! pic.twitter.com/T9QmJMw7wM
Vašingtono deklaracija numato reguliarų JAV branduolinio povandeninio laivo dislokavimą Pietų Korėjoje. Tai istoriška, nes JAV branduolinis povandeninis laivas Pietų Korėjoje nebuvo dislokuotas nuo devintojo dešimtmečio.
Savo ruožtu Pietų Korėja atnaujino savo pažadą nekurti savo branduolinių ginklų.
Tačiau Pietų Korėjoje neplanuojama dislokuoti JAV taktinių branduolinių ginklų.
Be to, Vašingtono deklaracija atveria kelią suteikti Pietų Korėjai daugiau įžvalgos ir balso planuojant Jungtinių Valstijų branduolinius veiksmus, susijusius su Šiaurės Korėjos veiksmų stabdymu. Abi šalys sudarys konsultacinę branduolinę grupę, kuri keisis informacija apie Amerikos branduolinį planavimą.
Situacija su Šiaurės Korėja
Kim Jong Uno vadovaujama Šiaurės Korėja laikosi kardų žvanginimo taktikos, kaip ir anksčiau. Smarkiai nuskurdusi šalis didžiąją pinigų dalį išleido raketų kūrimui ir netgi savo branduolinių ginklų programai.
Remiantis viešai prieinama informacija, Šiaurės Korėja vien per 2022 metus paleido apie 90 raketų. Šis skaičius viršija ankstesnį piką 2017 m. Tais metais Šiaurės Korėja buvo paleidusi 25 raketas.
2023 metais Šiaurės Korėja raketas pradėjo leisti vasario mėnesį, o paleidimai tęsėsi ir vėlesniais mėnesiais.
Kiekvienas iš šių raketų paleidimų sukėlė nerimą Pietų Korėjoje, o 2022 m. pasiektas raketų paleidimo pikas sukėlė nerimą, ypač Pietų Korėjos visuomenei.
President Yoon and Mrs. Kim, thank you for making the trip to the White House.
— President Biden (@POTUS) April 27, 2023
This visit has brought our two nations even closer together. pic.twitter.com/muL7pXq9H2
Pietų Korėjos visuomenės nuotaika
Nuolatiniai Šiaurės Korėjos raketų bandymai pamažu verčia Pietų Korėjos žmones manyti, kad jų šalis turėtų sukurti savo branduolinius ginklus ir sumažinti priklausomybę nuo JAV dėl branduolinės apsaugos. Jungtinės Valstijos prieštarauja, kad Pietų Korėja kurtų savo branduolinius ginklus.
Tarp žmonių, norinčių, kad Pietų Korėja sukurtų savo branduolinius ginklus, yra vis garsesnių ir įtakingesnių akademikų, mokslininkų ir net Pietų Korėjos valdančiosios partijos narių.
Kitas Pietų Korėjos gyventojų nerimas yra dėl valdančiųjų pasikeitimo JAV. Baiminasi, kad jei valdžią vėl perims izoliacionistinis lyderis, kaip buvęs prezidentas Donaldas Trumpas, JAV gynybos pagalba ir bendradarbiavimas gali sumažėti.
Tam jau yra precedentas. Trumpas kalbėjo, kad Pietų Korėja turi sumokėti milijardus dolerių JAV pajėgoms, dalyvaujančioms ginant šalį. Bidenas, pradėjęs eiti pareigas, nedelsdamas pakoregavo JAV politikos kursą.
Kitas pavyzdys, kai JAV atsisako tarptautinės sutarties, yra Irano branduolinis susitarimas. Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama panaudojo didelį politinį svorį, kad pasiektų branduolinį susitarimą su Iranu. Trumpas savo kadencijos metu JAV išvedė iš susitarimo.
Tune in as I hold a joint press conference with President Yoon of the Republic of Korea in the Rose Garden. https://t.co/eYtkEd4tfg
— President Biden (@POTUS) April 26, 2023
Kitas pietų korėjiečių nerimas yra sušvelnėjusi JAV pozicija Šiaurės Korėjos atžvilgiu. Kadangi Šiaurės Korėjos raketos vis tobulėja, jos gali pasiekti JAV žemyninę dalį ir didžiuosius miestus. Ar šis veiksnys atgrasys JAV nuo griežtos pozicijos Šiaurės Korėjos atžvilgiu? Kaip pranešama keliuose žiniasklaidos pranešimuose, Pietų Korėjos žmonės šiuo klausimu yra atsargūs.
„Nemanau, kad to pakaks nuraminti Pietų Korėjos visuomenę, kuri vis dažniau reikalauja, kad Seulas sukurtų savo branduolinius ginklus“, – sakė Gi-Wook Shin, Korėjos ekspertas ir Stanfordo universiteto sociologijos profesorius.
Poveikis Korėjos pusiasalyje
Kinija, didžiausia Šiaurės Korėjos rėmėja, nebuvo patenkinta JAV ir Pietų Korėjos susitarimu. Ji perspėjo JAV „nesąmoningai kurstant įtampą, provokuojant konfrontaciją ir išreikiant grasinimus“.
Kinija nesutaria su JAV dėl daugybės klausimų šioje pasaulio dalyje. Abi šalys ne kartą apsikeitė karštais žodžiais dėl Taivano ir Pietų Kinijos jūros.
