Praėjus ketvirčiui amžiaus po Černobylio atominės elektrinės avarijos, vis dar jaučiami šios nelaimės padariniai. Radioaktyviųjų medžiagų randama aplinkoje, maiste, tačiau specialistai teigia, kad didesnį pavojų kelia ne Černobylis, o nesaikingas naudojimasis naujausiomis technologijomis.

Nebūtų gyvybės

Jonizuojančioji spinduliuotė žmones veikia nuolat. Ją skleidžia įvairūs šaltiniai – kosmosas, grunte, maiste, geriamajame vandenyje, statybinėse medžiagose esantys radionuklidai. Visų šių šaltinių spinduliuotė skiriasi poveikiu ir intensyvumu. Pavyzdžiui, kosminės spinduliuotės intensyvumas kylant didėja. Jis priklauso ir nuo geografinės platumos. Skrendant 10–11 km aukštyje žmogų veikiančios jonizuojančiosios spinduliuotės dozė gali būti 30–40 kartų didesnė negu žmogui būnant ant žemės.

Manoma, kad be radiacijos nebūtų ir gyvybės. Specialistai teigia, kad bėdos prasideda tada, kai žmonės patiria ne natūralią spinduliuotę, o jos gauna papildomai nuo, pavyzdžiui, aplinkoje po branduolinės energetikos objektų avarijų pasklidusių radionuklidų ar diagnozuojant bei gydant tam tikras ligas. Lietuvos gyventojai gauna panašaus dydžio apšvitą, kaip ir kitų Europos šalių žmonės. Radiacinės saugos centro direktorius Albinas Mastauskas tikino, kad dėl to baimintis nereikėtų: Azijoje, Pietų Amerikoje yra teritorijų, kur žmonės vien iš gamtos gauna 5 kartus didesnę apšvitą nei mes. Tačiau neseniai buvo apskaičiuota, kad vidutinė metinė apšvitos dozė, kurią gauna vidutinis Lietuvos gyventojas, nuo 2,6 milisivertų (mSv) padidėjo iki 3,4 mSv.

„Taip atsitiko todėl, kad padidėjo apšvita radonu bei atsirado naujų diagnostikos ir gydymo technologijų“, – teigė Radiacinės saugos centro direktorius Albinas Mastauskas. Manoma, kad cheminius procesus kraujyje paveikia 50–100 mSv dozė, 4 tūkst. mSv pažeidžia kaulų čiulpus, o 20 tūkst. mSv pažeidžia centrinę nervų sistemą ir žmogus miršta.

Kuria žemėlapį

Apšvita dėl radionuklidų, esančių grunte ir ore, sudaro apie 27 proc. visos žmonių gaunamos apšvitos. Dažniausiai gamtinė spinduliuotė nuo žmogaus veiklos nepriklauso, tačiau kartais jo veikla gali turėti įtakos, pavyzdžiui, jei gaminamos ir naudojamos kalio trąšos. Tad žmonės, dirbantys šalia didelių šių trąšų sankaupų, gali gauti papildomą apšvitą.

Dar vienas ir bene didžiausią gamtinę apšvitą lemiantis šaltinis yra radono dujos, kurios gali sukelti kvėpavimo takų ir plaučių vėžį. „Po poros metų turėsime tikslų Lietuvos žemėlapį ir kiekvienam gyventojui galėsime pasakyti, ar jis rizikuoja patirti radono apšvitą“, – teigė A.Mastauskas. Šalyje yra vietų, kur labai giliai žemėje yra urano. Dėl natūralių procesų jis skyla į radį, o šis – į radono dujas. Jos kyla į žemės paviršių ir, jei namo pamatai nesandarūs, gali kauptis patalpose. Radono dujos bekvapės ir bespalvės, tad žmonės gali nežinoti, kad namas pavojingas.

„Žmonės, kurie įsistatė hermetiškus langus, turėtų kuo dažniau vėdinti namus, – teigė specialistas. –Radonas ypač pavojingas rūkantiesiems: įrodyta, kad radonas plaučių vėžio riziką jiems padidina 17–20 kartų.“

Labiausiai patirti tokią apšvitą rizikuoja žmonės, gyvenantys karstinėse zonose Biržų ir Pasvalio rajonuose ir pajūryje, kur ledynai sustūmė tam tikras uolienas. A.Mastauskas gyventojams, kurie ketina statytis namus, pataria kreiptis į geologus arba radiacinės saugos specialistus, kad sužinotų, kokia rizika jiems yra patirti radono apšvitą. Specialistai taip pat gali patarti, kaip sandarinti pamatus. „Žmonės namus turėtų statytis tik iš sertifikuotų statybinių medžiagų“, – pridūrė vadovas.

Pavojinga medicina

Apie 20 proc. visos žmonių gaunamos apšvitos sudaro apšvita, patiriama medicininių diagnostikos procedūrų metu. Darant rentgeno nuotraukas, žmogus įprastai gauna apšvitą, mažesnę nei 1 mSv, darant rentgenoskopiją – apie 3 mSv, nes procedūra trunka gerokai ilgiau. Didžiausia apšvita patiriama atliekant kompiuterinės tomografijos tyrimą. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Radiologijos skyriaus vedėja Raminta Šydeikienė pridūrė, kad apšvita priklauso ir nuo to, kuri kūno vieta tiriama. Atliekant, pavyzdžiui, galvos tyrimą, apšvita nedidelė, bet jei tiriama krūtinės ląsta ar pilvas, žmogus vienu kartu gali gauti tokią apšvitos dozę, kokią gauna iš aplinkos maždaug per penkerius metus.

„Žmonės ieško pažinčių, kad galėtų altikti kompiuterinės tomografijos tyrimą, nors nustatyti ligą užtektų rentgeno nuotraukos. Lietuvoje yra apie 60 kompiuterinių tomografų, o jų apšvita sudaro net 60 proc. visos medicinos prietaisų skleidžiamos apšvitos. Rentgeno aparatų turime daugiau kaip 2 000. Naujomis technologijomis reikia naudotis tada, kai nėra kitų galimybių“, – įsitikinęs A.Mastauskas.

Medikai, tirdami ligonius, stengiasi kiek įmanoma labiau juos apsaugoti nuo jonizuojančiųjų spindulių poveikio. Dėl to, pavyzdžiui, jautriausios organizmo vietos – skydlaukė, lytiniai ar kiti organai užengiami specialiomis prijuostėmis, kuriuose yra spindulių nepraleidžiančio švino. „Prieš tirdami visuomet pasveriame, ar tyrimas suteiks žmogui daugiau naudos, nei padarys žalos“, – tvirtino R.Šydeikienė. Vis dėlto kai kuriose išsivysčiuose šalyse medicininė apšvita jau sudaro pusę visos žmogaus gaunamos apšvitos.

Patiria daugiau

Apšvita, kurią gauna tiriami ligoniai, palyginus su darbuotojais, dirbančiais su jonizuojančią spinduliuotę skleidžinačiais aparatais, yra menka. Todėl darbuotojams nustatyti labai griežti reikalavimai – per metus jie negali patirti daugiau kaip 20 mSv apšvitos. Apšvitą patiria pramonės darbuotojai, kurie dirba su radiografais, pavyzdžiui, kontroliuoja vamzdynų būklę. Medicinoje didžiausias apšvitos dozes gauna intervencinės radiologijos gydytojai, kurie rentgeno aparatais stebi operacijų eigą.

Anot R.Šydeikienės, kad žmonės patirtų kuo mažiau apšvitos, kuriama vis tobulesnė įranga. Ji skleidžia mažiau spindulių, o procedūros atliekamos greičiau. Be to, aparatai statomi specialiose patalpose, nuo kitų atskirtose tam tikro storio švinuotomis sienomis, medikai dėvi prijuostes su švinu. „Per 10 darbo metų nė karto mano dozimetras neparodė, kad gavau maksimalią apšvitos dozę. Labai svarbu, kad žmogus pats saugotųsi. Labiau bijau darbo klaidų nei radiacijos“, – tikino gydytoja.

A.Mastauskas teigė, kad Lietuvoje žinomas tik vienas atvejis, kai praėjusio šimtmečio 6–7 dešimtmečiuose dirbusiai gydytojai rentgenologei buvo pripažinta profesinė liga, ir pridūrė, kad jau neginčijamai įrodyta, jog nė vienam iš 7 000 Černobylyje po elektrinės avarijos dirbusių žmonių jonizuojančioji sprinduliuotė nesutrikdė sveikatos. „Turime metodų, kuriais galime nustatyti, ar jų kūnuose yra radionulidų“, – teigė vadovas. Vis dėlto nekensmingos spinduliuotės nėra: bet kokia dozė gali išprovokuoti organizmo ląstelių pakitimus. „Jei įmanoma sumažnti spinduliuotę, tą reikėtų ir padaryti, tačiau sąnaudos turi būti protingos“, – sakė direktorius.

Randa maiste

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Radiologinių tyrimų skyriaus vedėjas Pranas Drulia teigė, kad po Černobylio atominės elektrinės avarijos iki šių dienų maisto produktuose randama cezio izotopų, o jo ir jodo izotopai dažnai žmogų apšvitina iš vidaus. „Pirmomis dienomis po avarijos daugiausia dėmesio buvo skiriama žaliavinio pieno tyrimams. 1986 m. balandžio 28 d. buvo išskirtos trys šalies užterštumo zonos: šiaurinėje radioaktyviųjų medžiagų rasta 400 bekerelių litre (Bq/l), viduriniojoje – 1 200, o pietinėje – 3 700 Bq/l. Maksimali leistina norma – 370 Bq/l. Tada buvo uždrausta vaikams tiekti pieną“, – pasakojo Pr.Drulia.

Dabar dėl radionuklidų maiste šalies gyventojai gauna iki 8 proc. apšvitos, o dėl radionuklidų geriamajame vandenyje – 4 proc. Pastaraisiais metais maisto produktuose kontroliuojamas radioaktyviojo cezio ir stroncio aktyvumas.

Iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos ir kitų šalių, kuriose buvo pasklidusi radiacija po Černobylio elektrinės avarijos, į šalį atvežama augalinių aliejų, riebalų, miško grybų ir uogų, sulčių, konditerijos, kulinarijos gaminių, importuojama pašarų. Kasmet ištiriama iki tūkstančio produktų iš šių šalių mėginių. 2001 m. radioaktyviojo cezio aptikta 16 proc. pieno miltelių mėginių, 2002 m. – 30 proc., 2003 m. – 18 proc. Nustatyta koncentracija buvo 314 bekerelių kilograme (Bq/kg), o leidžiama norma pieno produktuose – 370 Bq/kg. 2007 m. pirmą kartą radioaktyvusis cezis nustatytas cukrinių runkelių išspaudose, ten jo buvo 200 Bq/kg, po metų dviejose miško uogų mėlynių siuntose cezio koncentracija viršijo 2 000 Bq/kg, nors maksimali leistina dozė – 600 Bq/kg.

Po 2011 m. kovo 11 d. avarijos Japonijos Fukušimos AE Europos Komisija sugriežtino žuvų kontrolę. Dabar tiriamos visos maisto siuntos iš Japonijos, tačiau padidėjusios taršos specialistai nepastebėjo, nors iš Japonijos į Prancūziją buvo įvežta užteršta žalioji arbata. Dauguma žvėrių minta grybais, uogomis ir kitais miško paklotės augalais. Po Černobylio AE avarijos dideli kiekiai radioaktyvaus cezio buvo randami ir mūsų šalies miškuose, ypač Kuršių Nerijoje, sumedžiotų laukinių žvėrių skerdenose. Dėl to radiologiškai imta tikrinti kiekvieną skerdeną. Pernai Šilutės rajone Kintų miške sumedžioto šerno raumenyse rasta 328 Bq/kg cezio, o Jurbarko rajone Montvilų girininkijos plotuose sumedžioto šerno raumenyje – 286 Bq/kg.

Kaip išvengti išorinės apšvitos

• ATSTUMAS. Apšvitos alfa arba beta spinduliais galima išvengti stovint atokiau nuo šaltinio.
  
• LAIKAS. Kuo trumpiau žmogus būna arti šaltinio, tuo mažesnį poveikį jam padaro spinduliuotė.
  
• PRIEDANGA. Spindulius sulaiko drabužiai, statiniai, patalpos ir kiti barjerai.

Kaip išvengti vidinės apšvitos

Radioaktyviosios medžiagos į žmogaus organizmą gali patekti kvėpuojant, su maistu ir vandeniu arba per žaizdas. Jos veikia žmogų tol, kol būna kūne. Todėl nevykite į užterštas vietas arba stenkitės kuo greičiau iš jų išvykti, nevartokite užterštų maisto produktų ir vandens.

Ką daryti radus daiktą, pažymėtą įspėjamuoju ženklu?

Daikto negalima liesti. Kuo greičiau ir kuo toliau nuo jo pasitraukite. Pasirūpinkite, kad kiti žmonės negalėtų prie jo patekti. Skambinkite pagalbos telefonu 112 arba Radiacinės saugos centro specialistams telefonu (8 5) 236 1936. Turite kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą.

Radiacinės saugos centro inf.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Valstiečių laikraštis

Autoriai: Aušrinė Šėmienė

Komentarai (2)