Staiga išaugusi dujų ir anglies paklausa elektros energijos kainas išaugino iki debesų, o Kinijos valdžia uždaro fabrikus ir gamyklas

Situacija Kinijoje ėmė prastėti dar iki energetinės krizės. Tai ir ekonomikos atsigavimo tempų lėtėjimas, ir reguliuotojų „valymai“, atsiliepę kone visiems antros pasaulio ekonomikos sektorius, ir, be abejo, aštriausia Evergrande krizė, kurios 300 milijardų dolerių skolos grasina sugriauti didžiausią planetos nekilnojamo turto rinką. „Dabar visų dėmesys prikaustytas prie Evergrande ir neregėtų nekilnojamo turto rinkos apribojimų, — rašoma analitiniame pranešime Nomura Holding klientams. — Tuo tarpu visi nuvertina ar nekreipia dėmesio į dar vieną artėjančią audrą“.

Kovido lokdaunai beveik pusantro milijardo gyventojų turinčioje šalyje sukėlė staigų elektros energijos poreikio augimą. Be to, KLR pirmininkui Si Dzinpingui būtina, kad 2022 metų vasarį vyksiančiose žiemos olimpinėse žaidynėse virš Pekino būtų žydras dangus. Kad būtų išpildyti pažadai iki 2060 metų panaikinti anglies dioksido emisijas, Kinijai teks uždaryti 600 anglį naudojančių jėgainių.

Išpildyti ŠES emisijų mažinimo pažadą trukdo viena „vietinė“ priežastis. Pekine visuomet buvo labai jautriai vertinamas socialinis stabilumas. Tuo tarpu perėjimas prie „švarios“ energetikos gali išprovokuoti problemas. Pastaraisiais metais Kinijoje gerokai išaugo gyvenimo lygis. Kinai prie gero kaip mat priprato. Dabar juos kentėti elektros tiekimo atjungimus įkalbėti nebe taip lengva.

Visas blogis — iš Europos?

Energetinė krizė prasidėjo Senajame Pasaulyje. Gamtinių dujų kaina šiais metais patrigubėjo. Ir tai dar, panašu, ne riba. Tuo tarp būtent prie dujų, kaip švariausio iškastinio kuro, turtingos šalys dabar stengiasi pereiti.

Dujų kainos Europoje muša rekordus dėl nuogąstavimų, kad jų šiai žiemai – kuri, kaip ir praėjusi, žada būti šalta – atsargų gali nepakakti. Rugsėjo 30 dieną ji pakilo iki €97,5 ($113) už MWh. Dujų kaina D. Britanijoje išaugo daugiau nei 25% — iki £2,3 už BTU. Tuo tarpu vasarį ji kainavo 40 pensų.

Suskystintų dujų (LNG), dėl kurių tarp Europos ir Azijos įsiplieskė arši kova, kaina paskutinę rugsėjo dieną Azijoje viršijo absoliutų rekordą, pakildama beveiki iki $34,5 už milijoną britiškų šilumos vienetų (BTU). Kainų kare tarp žemynų persvara kol kas Azijos pusėje.

Po ilgos ir šaltos žiemos dujų atsargos Europos saugyklose gerokai sumažėjo. Tanklaivių su LNG iš JAV nukreipimas pasirengusiems mokėti daugiau Azijos pirkėjams, rusiškų dujų tiekimo sumažėjimas ir staigus gavybos susitraukimas pačiame kontinente sutrukdė atsargas papildyti vasarą.

Rekordiškai aukšta dujų kaina verčia uždaryti įmones. Vien per paskutinę rugsėjo savaitę Britanijoje bankrutavo 10 energijos kompanijų. Boriso Johnsono vyriausybė palaikė trąšų gamyklą, nepaisant to, kad ji laikoma JK lydere pagal СО₂ emisijas.

Kinijoje su energijos ištekliais panašios problemos, tik ne su dujomis, o su anglimis. Jomis Pekinas vėl stengiasi patenkinti Kinijos ekonomikos elektros poreikį. Argus Media duomenimis, rugsėjo 30 dieną vidinėje rinkoje tona anglies kainavo 1700 juanių ($263). Europoje kainos irgi aukštos, tačiau visgi ne tokios, kaip KLR – čia 200$ už toną kaina regėta prieš 13 metų. Kokybiškos Newcastle markės anglies iš Australijos tona palyginus su pernai rugsėju, pabrango 2,5 karto.

Tamsios gatvės, šalti namai

Energetikos sunkumai kelia problemas ir be to pradėjusiai lėtėti Kinijos ekonomikai. Neatsitiktinai būtent dabar užfiksuotas pirmasis nuo pandemijos pradžios gamybos aktyvumo sumažėjimas. Priežastis ne viena, tačiau energijos krizė jų sąraše tikrai ne paskutinėje vietoje.

Nacionalinio statistikos biuro duomenimis, pirkimų vadybininkų PMI indeksas rugsėjį pirmą kartą po 2020 metų vasario sumažėjo iki 49,6. Mažesnis, nei 50 rodiklis byloja apie ekonomikos traukimąsi. Beje, The Wall Street Journal apklausti ekonomistai prognozavo, kad jis nesiskirs nuo rugpjūčio lygio – 50,1.

Žemiau 50 nusileido ne tik pagrindinis indeksas, bet ir matuojantys gamybą, bendrą naujų užsakymų, eksporto užsakymų ir darbuotojų skaičių.

Rugsėjis Kinijoje tapo trečiu iš eilės ekonomikos rodiklių mažėjimo mėnesiu. Pirmieji antros pasaulio ekonomikos atsigavimo lėtėjimo požymiai išryškėjo liepą ir rugpjūtį. Paskutiniai PMI duomenys liudija, kad augimo tempų lėtėjimas vyko ir pirmą rudens mėnesį.

Dar vienas svarbus indeksas — Caixin China General Manufacturing PMI, rodantis situaciją mažų įmonių ir kompanijų sektoriuje, sumažėjo jau rugpjūtį, pirmą kartą nuo praėjusių metų balandžio, iki 49,2. Tiesa, rugsėjį jis atsitiesė ir grįžo prie 50, bet, panašu, neilgam.

Milijonus prie pigios elektros energijos pripratusių gamintojų dabar apėmė panika. Trumpuoju laikotarpiu aukštos elektros kainos gali dar labai padidinti infliaciją ir didmenines kainas. Rugpjūtį gamintojų kainų indeksas išaugo iki 13 metų maksimumo.

Netgi dabar, dar nepasiekusi aukščiausio laipsnio, energijos krizė verčia ekonomistus peržiūrėti Kinijos ekonomikos atsigavimo planus. Japonijos bankas Nomura sumažino paskutinių trijų metų mėnesių KLR ekonomikos augimo prognozes nuo 4,4 iki 3%. Goldman Sachs ekonomistai prognozuoja metinį augimo sumažėjimą nuo 8,2 iki 7,8%. Jei energetikos krizė tęsis iki metų galo, Morgan Stanley analitikų skaičiavimais, Kinijos BVP ketvirtame ketvirtyje gali sumažėti beveik 1%.

Dabar elektros energijos naudojimo apribojimai pramonės įmonėms ir gyventojams veikia bent 20-yje iš daugiau nei trisdešimties provincijų, autonominių regionų ir kitų teritorinių darinių, kuriuose sukuriama 66% BVP. Galima nuspėti, kad krizė ir toliau sklis, apimdama naujas teritorijas.

Pramonė sunaudoja 70% visos Kinijos naudojamos elektros energijos. Lyderiai — stambūs metalurgijos ir aliuminio gamybos kombinatai, o taip pat ir cemento gamyklos. Žinoma, krizė užkliudė visas pramonės šakas, taip pat ir automobilių. Didžiausiems Kinijos automobilių gamintojams — Guangzhou Automobile Group, — priklausančios automobilių gamyklos, išleidžiančios elektromobilius GAC Aion administracija nurodė taupant elektros energiją, cechuose išjungti kondicionierius, o biuruose — biurų įrangą.

Apie energijos tiekimo sutrikimus Toyota gamyklose Kinijoje pranešė autogiganto atstovė Shiori Hashimoto. Rugsėjo pabaigoje elektra buvo reguliariai atjungiama ir fabrikuose, gaminančiuose detales ir atsargines dalis daugeliui Vakarų kompanijų, tarp kurių ir Apple bei Tesla, praneša Reuters. Nemažai į šių gigantų tiekėjų visai nutraukė darbą.

Stambiame Guangdong provincijos pramonės centre Dongguan, avalynė gamykla, kurioje dirba 300 žmonių, už 30 000 dolerių per mėnesį išsinuomavo elektros generatorių. Nuoma ir dyzelinis kuras elektrą fabrikui pabrangino dvigubai.

„Šie metai — prasčiausi mūsų fabrikui per beveik 20 jo egzistavimo metų“, — guodžiasi generalinis direktorius Jack Tang.

Nuo pramonės įmonių energijos krizė peršoko ir į gyvenamuosius kvartalus. Kinijos rytuose, kur gyvena ir dirba didžioji dalis kinų ir kur labiausiai ekonomiškai išvystyti rajonai, dabar įprasta atskiriems rajonams atjungti elektrą. Vakarais daugelyje miestų vietoje jūros šviesų žioji didžiulės tamsos dėmės, nelyg karo metu.

Nesunku suprasti šiaurės rytų provincijų – Liaoning, Jilin ir Heilongjiang, – kur gyvena daugiau, nei 100 milijonų žmonių, gyventojų nepasitenkinimą, nes jiems elektra būna atjungiama dažniausiai ir įprastai be įspėjimo. Ypač daug nemalonumų kilo pagrindinio Liaoning miesto — Shenyang – gyventojams. Socialiniuose tinkluose Shenyango gyventojai skundžiasi šaltais butais, neveikiančiais liftais ir šviesoforais. Vaizdo įrašas su gigantiškais automobilių kamščiais tamsiose gatvėse surinko dešimtis milijonų peržiūrų. Panaši situacija ir dešimtyse kitų miestų.

Dėl vienoje Liaoning gamykloje netikėtai sustojusių ventiliatorių, 23 darbininkai atsidūrė ligoninėje, kur diagnozuotas „apsinuodijimas anglies dvideginiu“. Šimtai žmonių su panašiomis diagnozėmis atsidūrė ligoninėse, kai bandė apšildyti nekūrenamus butus. Jilin provincijoje baiminamasi, kad toks gyvensimas taps norma ir prasitęs bent iki 2022 metų kovo mėnesio.

Tęsinys kitame puslapyje

Komentarai (25)