Daugelyje Europos didmiesčių greta geležinkelio, autobusų stočių, oro uostų, miestų centruose, prie galutinių viešojo transporto stotelių galima pamatyti didžiules automobilių ar dviračių saugojimo aikšteles. Dalį maršruto į darbą, mokymo įstaigas ar net susiruošus pramogauti ten jau senokai įprasta įveikti skirtingomis transporto priemonėmis.

Kombinuotos kelionės – geriausias „vaistas“ nuo miestus dusinančių spūsčių, jas lydinčio oro užterštumo ir bereikalingo kuro eikvojimo. Kombinuotas keleivių pervežimo sistemas realu įdiegti ir Lietuvoje. Tikimasi, kad jau nuo 2014 m. savivaldybės pradės įgyvendinti šiuos projektus.

Parengė rekomendacijas

„Daugelyje Europos miestų visi gyventojų naudojami individualūs automobiliai ir viešojo bei krovininio transporto automobilių srautai netelpa gatvių tinkle, ypač centre ir arčiau jo. Todėl stengiamasi keisti susisiekimo būdus taip, kad miestų centruose būtų vaikščiojama pėsčiomis, važinėjama dviračiais arba viešuoju transportu“, - aiškina VGTU Teritorijų planavimo mokslo instituto direktorė prof. dr. M.Burinskienė.
Institutas pernai parengė Kombinuotų kelevių kelionių skatinimo galimybių studiją, kurioje pateikia konkrečias rekomendacijas, kaip šias sistemas būtų galima įdiegti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Druskininkų miestuose. Jos galėtų tapti atspirties tašku savivaldybėms tobulinant susiekimą, sprendžiant spūsčių problemas. Pasak M.Burinskienės, ši studija yra pirmasis žingsnis diegiant kombinuotas kelevių pervežimo sistemas Lietuvoje.

Šiuo metu visose ES šalyse sudarinėjami miestų darnaus judumo planai. Jie padeda efektyviau spręsti su miesto transportu susijusias problemas, užtikrinti darbo vietų ir paslaugų pasiekiamumą gyventojams, mažinti aplinkos taršą, energijos suvartojimą, didinti žmonių ir prekių pervežimo efektyvumą. Tuo pačiu didėja ir miesto aplinkos patrauklumas bei kokybė, pažymi mokslininkė.

„Lietuvos miestų savivaldybėms taip pat teks kurti darnaus judumo planus, kurių siekis – skatinti viešojo transporto naudojimą ir riboti lengvųjų automobilių naudojimą. Kombinuoto kelevių pervežimo sistemos – viena iš priemonių šiam tikslui pasiekti“, - tikina VGTU Teritorijų planavimo mokslo instituto direktorė.

Kai kurie elementai veikia

Jos nuomone, kombinuotų kelevių pervežimo sistemų diegimas nebūtų labai sudėtingas procesas, kadangi kai kurie jų elementai ir dabar jau naudojami. Pavyzdžiui, „Kiss&Ride“ (Sustok–išleisk/paimk–važiuok) sistema, kai automobilio vairuotojas nuveža ar paima keleivį specialioje stovėjimo miesto centre aikštelėje. Ji labiausiai orientuota į šeimos narius, pavežančius vienas kitą į darbą, vaikus į mokyklą ir parvežančius atgal.

Patogių, pritaikytų automobilių stovėjimui aikštelių, kuriose būtų galima išleisti ir paimti tokius kelevius kol kas nėra. Jas reikėtų įrengti Vilniaus oro uoste, šalia autobusų ir geležinkelių stočių, Santariškių ligoninėje, prie kitų gydymo įstaigų, mokyklų ir arti Senamiesčio bei miesto centro.

Kaune jos galėtų atsirasti šalia Karmėlavos oro uosto, prie geležinkelio ir autobusų stočių, greta ligoninių, mokyklų. „Kiss&Ride“ sistemai įrengti reikia nedaug investicijų, vertina pašnekovė.

Kita sistema – „Park&Ride” (Palik automobilį ir važiuok viešuoju transportu). Jos esmė, kad automobiliu iš užmiesčio ar miesto pakraščių privažiuojama iki galinės viešojo transporto stotelės, esančios toliau nuo miesto centro, ir ten įrengtoje specialioje stovėjimo aikštelėje jis paliekamas.

Kelionė į centrą tęsiama viešojo transporto priemone, dažnai specialiu autobusu. Sostinėje neseniai pradėję važinėti greitieji autobusai galėtų tapti šios sistemos dalimi. Reikėtų tik įrengti specialias aikšteles automobilių parkavimui.

„Park&Ride” aikštelės gali būti mokamos arba nemokamos, kitose šalyse yra įvairūs scenarijai. Už parkavimą gali būti mokama mažiau ir dar vairuotojas gautų nemokamą viešojo transporto bilietą. Manau, kad tai žmonėms būtų patrauklu“, - svarsto VGTU Teritorijų planavimo mokslo instituto vadovė.

Galimi įvairūs deriniai

Šių sistemų dalimi kai kuriuose miestuose būtinai turėtų tapti ir geležinkelis. Sistema „Park&Rail“ (Palik automobilį/dviratį ir važiuok bėginiu viešuoju transportu), kai automobilis paliekamas specialioje stovėjimo aikštelėje ir toliau kelionė tęsiama traukiniu taip pat galėtų veikti šiose vietose Vilniuje: N.Vilnioje, Pavilnyje, Lentvaryje, Paneriuose, Trakuose.

„Bikesharing“ (Viešųjų dviračių sistema), leidžianti išsinuomoti ir gražinti dviratį viešuose dviračių laikymo punktuose, susieta su asmens tapatybės ar kredito kortele jau sėkmingai veikia sostinėje ir žmonės ja noriai naudojasi. Užsienio šalyse taip pat naudojamos „Bike&Ride“ ( Palik dviratį ir važiuok viešuoju transportu) bei „Park&Go“ (Palik automobilį/dviratį ir eik pėsčiomis) sistemos. Jos taip pat galėtų padėti įveikti transporto spūstis.

Teritorijų planavimo specialistės vertinimu, kombinuotas keleivių pervežimas aktualiausias miestams, kuriuose didelė transporto srautų koncentracija, gatvių tinklas toks, jog miestų centruose susidaro dideli transporto srautai. Visų pirma tai būtų aktualu Vilniui, mažiau Kaunui, Klaipėdai.

Taip pat šios sistemos patrauklios turėtų būti ir kurortiniams miestams Palangai, Druskininkams, siekiant juos apsaugoti nuo taršos ir triukšmo. Kadangi šie miestai kompaktiški, eismo intensyvumas nedidelis, juose siūloma diegti „Bikesharing“ sistemas, jų punktus įrengiant prie stočių, pagrindinių traukos objektų – vandens parko, spa centrų ir pan.

Jeigu apsimoka, tai galioja

„Manau, kad mūsų miestuose tikrai realu įgyvendinti kombinuotas kelevių pervežimo sistemas. Ar jos veiks? Kaip ir kitose neturtingose šalyse Lietuvoje veikia tas pats principas: jeigu ekonomiškai apsimoka, tai galioja. Juolab kad šios sistemoms įdiegti nereikia labai didelių investicijų“, - svarsto pašnekovė.

Pasak M.Burinskienės, mokslininkai palankiai kritikomis akmenimis jau apmėtytą, šią vasarą pradėtą transporto sistemos pertvarką Vilniuje: „Jeigu negalite pravažiuoti automobiliu, nes viena eismo juosta skirta tik autobusams, rinkitės viešąjį transportą. Toks ir buvo šių pakeitimų tikslas - paskatinti keisti mąstymą. Tai ilgas ir sudėtingas procesas, bet jis neišvengiamas“.

Teritorijų planavimo specialistė prisimena, kad kai prieš 30 metų kolegos prakalbo apie dviračių naudojimą miestuose tai buvo laikoma beprotiška idėja. Augant žmonių sąmoningumui, susirūpinimui ekologija, aplinkos tarša, energijos taupymu dviračiai sparčiai populiarėja.

Daug kas piktinasi, kad kuo arčiau miesto centro parkuoji automobilį, tuo brangiau tenka už tai mokėti, bet tai tik dar viena priemonė, padedanti mažinti transporto srautus centre, skatinanti persėsti į viešąjį transportą, ant dviračio ar keliauti pėsčiomis. Ji, kaip ir kitos mūsų miestuose naudojamos priemonės, analogiška ES šalyse taikomoms priemonėms.

„Kalbant apie kombinuotą keleivių pervežimą, Europos miestuose šios sistemos įdiegtos jau seniai ir iš jų galime pasisemti patirties. Ypač iš Olandijos, Švedijos, Danijos. Tie, kuriems teko lankytis Amsterdame, Stokholme ar Kopenhagoje galėjo įsitikinti, kad jos puikiai veikia“, - aiškina mokslininkė.

Priklausys nuo savivaldybių

Susisiekimo ministerijos Plėtros ir inovacijų skyriaus vyr. specialistas Andrius Teškevičius atkreipia dėmesį, kad mokslininkai ne tik išnagrinėjo kombinuotų keleivių kelionių skatinimo, diegiant įvairias kombinuotų kelionių koncepcijas poreikį, bet ir sudarė rekomendacinį parkavimo aikštelių tinklą Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestams, parengė jų įrengimo vadovą bei pasiūlė kombinuotų keleivių kelionių skatinimo būdus.

„Dauguma sprendimų, susijusių su kombinuotu transportu, priklauso nuo savivaldybių tarybos. Susisiekimo ministerija siekia, kad savivaldybės į šią studiją žiūrėtų kaip į rekomendacijas, kuriomis galėtų pasinaudoti diegdamos kombinuotų kelionių sistemas. Tikimės, kad jos per naująjį 2014-2020 m. ES finansavimo laikotarpį pradės įgyvendinti šiuos projektus“, - aiškina A.Teškevičius.

Pėsčiųjų ir dviračių transporto infrastruktūros plėtra, integruotas viešasis transportas, kombinuotojo transporto kelionės naudojant studijoje nagrinėjamas sistemas – šias priemones įgyvendinti Europos miestuose nurodyta dar 2007 m. Europos Komisijos patvirtintoje „Miestų transporto žaliojoje knygoje“, 2009 m. šios knygos veiksmų plane, 2011 m. „Baltojoje knygoje“.

Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planuose numatyti siekiai iki 2030 m. ES dvigubai sumažinti įprastiniu kuru varomų automobilių naudojimą miestuose, o iki 2050 m. pasiekti, kad miestuose jų nebeliktų.

Daugelis pasiūlymų įgyvendinti

Vilniaus miesto savivaldybės Viešojo transporto optimizavimo poskyrio vadovas Kastytis Lubys komentuoja, kad Vilniaus mieste daugelis teritorijų planavimo specialistų minėtoje studijoje pateiktų rekomendacijų jau yra įgyvendintos vykdant viešojo transporto optimizavimą.

Pavyzdžiui, atidarytos dvi pagrindinės viešojo transporto autobusų linijos Santariškės–Stoties aikštė ir Ukmergės žiedas–Konstitucijos pr.–Stotis. Be to, atsisakyta daugelio maršrutų dubliavimosi, įvestas greitųjų autobusų maršrutų tinklas, ženkliai padidintas viešojo transporto juostų skaičius. 

„Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste“ plano Pagrindinės koncepcijos išvadose ir rekomendacijose numatyta, kad kartu su miesto viešojo transporto modernizavimu, bus vystoma ir dviračių-pėsčiųjų susisiekimo sistema bei parkavimo „Park&Ride” (palik automobilį ir važiuok viešuoju transportu) sistema. Tačiau konkretūs terminai, kada tai bus padaryta, nenustatyti, aiškina K.Lubys.

Minėtos koncepcijos rekomendacijose siūloma dviračių eismo plėtojimą susieti su sistema „Bike&Ride”. Iš priemiesčių dviračiu būtų atvažiuojama iki galutinės viešojo transporto stotelės, prie jos esančiose specialiose stovėjimo aikštelėse jis būtų paliekamas, o kelionė tęsiama viešojo transporto priemone. Galimas variantas važiuojant viešuoju transportu kartu vežtis ir dviratį.

Plėtojant „Park&Ride” sistemą sostinėje numatomas automobilių, dviračių stovėjimo aikštelių įrengimas vietose, kurios užtikrintų patogų kelionės tęsimą visuomeniniu transportu. Jos galėtų atsirasti šalia pagrindinių užmiesčio kelių, vedančių į miestą, prieš pirmuosius eismo trukdžius ir automobilių spūstis, traukinių, stotyse, oro uoste. Miesto centre aikšteles būtų tikslinga įrengti didelės traukos zonose su galimybe persėsti ant dviračių.

Žengiami pirmieji žingsniai

Kauno miesto savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Paulius Keras patvirtino, kad planų mieste įdiegti „Park&Ride” ir „Bike&Ride” kombinuotų kelionių sistemas yra. „Įgyvendintų projektų kol kas neturime, tačiau Kauno rajono perspektyvinėje dviračių takų schemoje numatyta įrengti dviračių saugyklas prie transporto terminalų“, - aiškina pašnekovas.

Pirmuoju žingsniu link kombinuotų kelionių dviračiais ir viešuoju transportu įdiegimo galima laikyti ir neseniai pradėtą eksperimentą – prie 3 – iojo maršruto autobusų, kurie apvažiuoja beveik visą miestą pritvirtinti specialūs laikikliai dviračiams. Taigi, žmogus iš priemiesčio atvažiavęs iki galutinės autobuso stotelės ir prie jo prisitvirtinęs dviratį kelionę gali tęsti viešuoju transportu, o pasiekęs miesto centrą vėl persėsti ant dviračio.

Galvojama ir apie „Park&Ride” sistemos įdiegimą. Įvertinus tai, kad Kauno mieste atstumai nėra dideli, manoma, jog automobilių parkavimo aikštelėmis naudotųsi ne miesto, o priemiesčių gyventojai ar iš užmiesčio atvykstantys žmonės. Iki aikštelių jie atvyktų savo automobiliais, o juos palikę tęstų kelionę autobusu ar troleibusu.

Jau numatytos vietos, kur tokios aikštelės galėtų atsirasti – viena iš jų yra Ašigalio gatvėje, o kita miesto centro prieigose, šalia Nėries Šauklių ir Jonavos gatvių žiede. Ten numatoma statyti požeminį garažą, jame galėtų būti įrengta ir „Park&Ride” aikštelė. „Lauksime žinių, kokie projektai bus finansuojami iš 2014 – 2020 m. ES struktūrinių fondų lėšų ir jeigu bus galimybė dalį jų panaudosime „Bike&Ride ir “Park&Ride” sistemų plėtrai”, - teigia P.Keras.

Informacija parengta pagal Kombinuotų keleivių kelionių skatinimo, diegiant Park&Ride, Bike&Ride ir kitas koncepcijas studijos (tyrimo) medžiagą.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Grynas.lt

Autoriai: Barbora Giedraitytė

Komentarai (4)