Viena savaitė nėra toks jau ilgas laiko tarpas, per kurį būtų galima išbandyti visas „Samsung Galaxy Tab S“ išmanybes bei panaudojimo praktiškai galimybes. Visą savaitę džiaugiausi šia išmaniąja technologija ir stengiausi kiek įmanydamas nuveikti kažką naudingo. Na, bet apie viską nuo pradžių.

Pirmas įspūdis paėmus į rankas šį mažylį tikrai geras. Patogus laikyti ir netgi ne ką sunkesnis už mano naudojamą „Galaxy S Advance“ mobilųjį. Planšetė įsijungia itin greitai, o tai, tiesą sakant, maloniai nustebino. Tenka išgirsti, kad Android operacinę sistemą turinčių įrenginių įjungimas kartais užtrunka, o tai erzina. Visos integruotos ir parsisiųstos programėlės (Zwcad ir Autocad), kurios našiam darbui su didelės apimties brėžiniais ar žemėlapiais reikalauja nemažai resursų, veikė be priekaištų.

Atsinešęs į darbą šį „išmanųjį matininką“ sukėliau nemenką susidomėjimą. Su kolegomis sutarėme išbandyti, ką reiškia darbas realiu laiku. Nuvykę į objektą turėjome nustatyti pastato pirmo aukšto konstrukcines ašis ir perkelti į trečią aukštą apribotoje erdvėje. Paprastai tam pirmiausiai reikia nustatyti pirmo aukšto konstrukcijų ašis, tada grįžti į biurą ir atlikti nemažai skaičiavimų bei braižymų Cad programomis, tuomet vėl grįžti į objektą ir realizuoti gautą rezultatą.

Kadangi savaitei gavome išbandyti „Samsung Galaxy Tab S“, nusprendėme skaičiavimus atlikti vietoje. Tam panaudojome Zwcad ir Autocad nemokamas programėles. Perkėlę matavimų rezultatus į šias programėles ir truputėlį pavargę (nes nemokamos programų versijos nesuteikia prieigos prie kai kurių funkcijų) mes padarėme tai, kam be planšetinio kompiuterio būtų tekę grįžti į ofisą ir papildomai gaišti laiką.

Teko išbandyti ir geodezininkams skirtą programėlę OpenDataKit, kuri naudojama inžinerinių tinklų šulinių detalizacijai sudaryti. Tai, ką ankščiau teko rašytis ant popieriaus ir grįžus į biurą suvedinėti į kompiuterį, galėjau padaryti būdamas objekte. Matavimų rezultatus suvedus į programėlę ir nusiuntus į biurą, grįžus dokumentus tereikėjo pasirašyti.

Paskutinis bandymas buvo kiek paprastesnis – teko sumodeliuoti žemės sklypą ir vietoje apskaičiuoti tikslų plotą bei koordinates. Su šiuo uždaviniu susidorojome gerokai greičiau.

Tad galiu drąsiai teigti, kad išmaniosios technologijos galėtų tapti puikiu pagalbininku mano darbe. Tereikia daugiau matininkams-geodezininkams skirtų programėlių. Šiuo metu Lietuvoje vis dar trūksta vietinei rinkai pritaikytų programų, skirtų išmaniesiems įrenginiams. Geodezininkų tarpe itin populiarios programos Geomap planšetėms skirta versija bei jos sąsaja su Registrų centro „Geomatininku“ leistų realiu laiku formuoti žemės sklypus ir atlikti geodezinius darbus statybose. O tai padėtų dirbti gerokai efektyviau.

Komentarai (6)