Pokyčiai Šiaurės Atlante gali sustabdyti "Vandenynų konvejerį"  (8)

Dėl srovių cirkuliacijos pokyčių Šiaurės Atlante įšilę subtropinių platumų vandenys pasiekia net Grenlandiją, spartindami jos ledynų tirpimą, nustatė mokslininkai.

Tai savo ruožtu dar labiau prisideda prie ledo dangos nykimo spartėjimo, be to, į Šiaurės Atlantą patenka vis daugiau gėlo vandens, kuris gali sujaukti Pasaulinio vandenyno srovių sistemą - termohalinę cirkuliaciją. Reiškinys atsiranda dėl vandens tankio skirtumų, kuriuos nulemia šiluma bei druskingumas - didesnio tankio vanduo grimzta žemyn ir formuoja povandenines sroves, o į viršų kyla mažesnio tankio vandens sluoksniai, kuriuos gena paviršiaus vėjas. Taip susidaro vandenynų cirkuliacija - joje transportuojama apie 90% viso vandenynų vandens, todėl šis reiškinys dar vadinamas "Vandenynų konvejeriu". Dabar gi, šiai pasaulinei cirkuliacijos sistemai iškilo permainų pavojus.

Tokią išvadą priėjo Woods Hole Okeanografijos instituto (JAV) mokslininkų grupė, vadovaujama jūrų ir vandenynų fizikos specialistės Fiamma Straneo, praneša „Physorg.com“.

JAV mokslininkai 2008 m. liepą ir rugsėjį surengė dvi ekspedicijas į Sermiliko fiordą – didelį ledyninį slėnį Rytų Grenlandijoje. Maždaug 100 kilometrų ilgio Sermiliko fiordas jungia Helheimo ledyną su Irmingerio jūra. Ekspedicijos metu okeanografai ėmė vandens mėginius ir iš laivų, ir iš fiordo pakrančių.

Sermiliko fiordo gilumoje mokslininkai aptiko iš subtropinių platumų vandenyno srovių atnešto vandens, kurio temperatūra siekė 4 laipsnius. Remdamiesi automatinių prietaisų duomenimis, tyrėjai nustatė sezoninius ledo šelfo temperatūros svyravimus. Paaiškėjo, kad šelfo vandenys būna šilti nuo liepos iki gruodžio mėnesio, o subtropiniai vandenys pasiekia ledo šelfą ištisus metus.

„Pirmą kartą Grenlandijos fiorduose aptikome tokio šilto vandens, - pareiškė F. Straneo. – Subtropiniai vandenys teka fiordu labai greitai, todėl jie gali pernešti šilumą ir spartinti ledyno tirpimą.“

Apie 3,2 kilometrų storio Grenlandijos ledo danga, užimanti maždaug Meksikos dydžio plotą, visą pastarąjį dešimtmetį sparčiai tirpo. Per tą laiką dėl ledynų tirpimo kylantis jūros lygis padidėjo dvigubai. Nors spartėjantis ledo tirpimas dėl didėjančios oro temperatūros yra savaime suprantamas, mokslininkai tik dabar pradeda nagrinėti Atlanto srovių įtaką Grenlandijos ledo dangai.

Pasak F. Straneo, tarp gamtinių mechanizmų, galinčių įtakoti ledo tirpimo spartėjimą, yra ir šiuo metu stebimi vandenyno srovių Šiaurės Atlante pokyčiai, dėl kurių didesnės įšilusio subtropinių platumų vandens masės pasiekia aukštesnes platumas.

„Tai pirmoji išsami vieno iš Grenlandijos fiordų apžvalga, atskleidžianti įšilusio vandens cirkuliacijos ypatumus ir jos intensyvumą. Dideli srovių cirkuliacijos pokyčiai Šiaurės Atlante labai greitai atsiliepia Grenlandijos ledynams – ne per metus, o per kelis mėnesius. Tai labai greita sąveika“, - sakė mokslininkė. Ji pabrėžė, kad tyrimas atskleidė, kiek dar mažai žinoma apie vandenyno įtaką ledynams, o ši sąveika net neįtraukta į dabartinius klimato kaitos modelius.

Aut. teisės: TV3
TV3

(0)
(0)
(0)

Komentarai (8)