Vakarų Lietuvoje planuoja didžiulius vėjo jėgainių parkus (9)
Vakarų Lietuvoje, Pagėgių ir Lumpėnų seniūnijose, Klaipėdos bendrovė „Amberwind“ planuoja pastatyti iki 30 vėjo jėgainių parką. Investicijos, jei bendrovei pavyks užsitikrinti galimybę tiekti elektrą maksimaliu pajėgumu, iki 2015 m. sudarytų 400 mln. litų. Tačiau verslo planais plėstis Pagėgių teritorijoje patenkinti ne visi vietos gyventojai: iš žemės nuomos ar pardavimo naudos negausiantys žmonės nelabai džiaugiasi planuojama verslo kaimynyste.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kol kas verslininkai laukia kada bus paskelbtas aukcionas ir įmonė galės varžytis dėl elektros pardavimo kvotos. Aukciono esmė tokia: šiems metams nustatytas 28 ct už kilovatvalandę (kWh) tarifas ir verslininkai, planuojantys gaminti elektrą, turi pasiūlyti tokią arba mažesnę kainą. Tie, kas pasiūlo elektrą gaminti pigiausiai, laimi aukcioną pagal savo turimus pajėgumus.
„Šiuo metu yra baigiamos teritorijų planavimo procedūros. Parko statybos priklausys nuo aukciono dėl elektros kvotų gamybos rezultatų. Pagal Atsinaujinančių išteklių įstatymą mes dalyvausime aukcionuose, kuriuos organizuos valstybei atstovaujanti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), ir jeigu mums pavyktų tokius aukcionus laimėti, tokiu atveju tas parkas bus statomas, jeigu nepavyks – lauksime geresnių laikų“, – pasakoja „Amberwind“ direktorius Egidijus Simutis.
Verslininko skaičiavimais, planuojamas vėjo jėgainių parkas galėtų būti 81 MWh pajėgumo, tiek ir bus stengiamasi aukcionuose laimėti. Bendras vėjo jėgainių parko pajėgumas – iki 90 MWh, o statomų vėjo jėgainių galingumas nuo 0,8 iki 7,5 MW.
Tai būtų ketvirtasis E. Simučio vadovaujamų įmonių vėjo jėgainių parkas. Šiuo metu bendrovė „Vėjo gūsis“ turi 9,1 ir 10 MW parkus ir „Vėjo vatas“ – 14,9 MW vėjo jėgainių parką.
„Tai mūsų ketvirtas projektas, ketvirtas parkas. Mes turime vieną parką Kretingos rajone ir du Tauragės rajone. Projektas Pagėgiuose ir Lumpėnuose yra 81 MWh pajėgumų dėl to, kad tokios yra prisijungimo prie tinklų galimybės, o Pagėgių vietovę pasirinkome kaip vieną vėjingiausių Lietuvos teritorijų, be to, šalia jau stovi du mūsų vėjo parkai ir patogu kai viskas šalia“, – pasakoja E. Simutis.
Šiek tiek didesnio galingumo – 100 MW – parką Vakarų Lietuvoje, 15 km nuo Šilutės, planuoja ir kita vėjo parkų bendrovė „4energia“.
Šiuo metu ši bendrovė Lietuvoje turi vėjo parką Sudėnuose (14 MW), Mockiuose (12 MW), Šilalėje (13,8 MW) ir stato 39,1 MW galingumo parką Čiūteliuose.
Aukcionų laukia ne vieni
Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Vytas Pikšrys sako, kad aukcionų dėl elektros pardavimo kvotų laukia ne vieni investuotojai, planuojantys kurti vėjo jėgainių parkus.
„Pernai gegužę priimtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, tačiau iki šiol jis realiai neveikia, nes nepatvirtinti poįstatyminiai aktai. Įstatyme numatyta, kad įmonės turi varžytis aukcionuose dėl elektros pardavimo kainos“, – pasakoja jis.
Anot asociacijos vadovo VKEKK kasmet nustato viršutinę elektros supirkimo kainą iš vėjininkų, dėl kurios verslas turi varžytis. Tikimasi, kad Vyriausybė per artimiausias savaites patvirtins tvarką, numatančią kaip vyks aukcionai.
„Norinčios aukcionuose dalyvauti įmonės turi turėti galiojantį detalų planą, su tinklo operatoriumi pasirašytą ketinimų protokolą ir būti sumokėję garantinį mokestį, kad jie bus prijungti. Taip siekiama įrodyti, kad projektas yra rimtas, o laimėjusieji kvotą neketina jos, pavyzdžiui, perparduoti. Vyriausybei priėmus aprašus, įmonės, kurios turi pasiruošusios detaliuosius vėjo parkų planus, gali teikti paraišką VKEKK dėl dalyvavimo aukcione. Laimėtojai gaus leidimą plėtrai ir už nustatytą kainą elektrą galės pardavinėti 12 metų“, – sako S. V. Pikšrys.
Pasak jo, tiek „Amberwind“, tiek „4energia“ planuojami statyti vėjo jėgainių parkai Lietuvos mastais yra vieni didžiausių.
Naudos negavę gyventojai vėjo jėgainėmis nesidžiaugia
Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis sako, kad šiame regione vėjo jėgainių parkai gyventojų vertinami skirtingai: tie, kuriems pavyko išnuomoti ar parduoti verslininkams žemę, yra ne prieš vėjo energetiką, o tie, kurie tiesioginės naudos negaus, projektais nelabai patenkinti.
„Kalbant apie žmones, yra pasipiktinančių, bet per bendruomenės susirinkimus klausiu – kodėl jūs išnuomojate, jei kaimynas nepatenkintas, o man atsako, o kodėl aš turiu važiuoti į užsienį uždarbiauti, jei aš iš to sklypelio gausiu lėšų, ir nemažą sumą. Visuomenė yra susiskaldžiusi ir laimingi yra tie, kurie išnuomavo žemę. Tie, kurių sklypai šalia neišnuomoti, pyksta“, – sako meras.
Pasak jo, Pagėgių teritorija yra kaimiška ir iš verslo kaimynystėje yra stambesni ūkininkai ir „Vilkyškių pieninė“, kuriems planuojamos vėjo jėgainės netrukdo, net priešingai ūkininkai patenkinti, kad dėl vėjo jėgainių parkų šiek tiek bus sutvarkyti keliai, vedantys prie elektrinių, o savivaldybė naudos tikisi gauti surinkusi daugiau turto mokesčių.
„Bet vis dėlto, Vyriausybė turėtų nustatyti didesnius atstumus tarp vėjo jėgainių ir pastatų, gyvenviečių apskritai, kad visi liktumėme patenkinti. Juk būna atvejų, kad žmogus gyvena prie kaimyno vėjininkams išnuomotos žemės, o kaimynas įsikūręs toliau, tačiau pajamas gaus tas, kuriam priklauso žemė. Tokios neišspręstos problemos kiršina žmones“, – sako meras.