Lietuvos džiaugsmas dėl dujų terminalo truks tik porą metų?  (50)

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas jau kitais metais netoliese turės pirmąjį konkurentą. O per artimiausius penkerius metus jų gali atsirasti net iki dešimties.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Lietuva, nušluosčiusi nosį kitoms Baltijos šalims ir Lenkijai, vargu ar gali būti tikra, kad kaimynai puls naudotis pirmuoju SGD terminalu.

Estai ir suomiai kol kas tiktai žodžiais skubina statybas. Lenkai vėluoja, nes nori atsikratyti nenaudingos sutarties su Kataru.

Todėl mūsiškiai kol kas ramūs – pirmasis terminalas gali nusigriebti grietinėlę. Tik ar ilgam?

Šiauriečiai jau susitarė

Po pompastiško SGD terminalo atidarymo Klaipėdoje sukruto ir estai. Helsinkyje Estijos ir Suomijos premjerai Taavi Roivasas bei Alexanderis Stubbas sukirto rankomis, kad regioninis terminalas bus abiejose šalyse: didesnis Suomijoje, mažesnis – Estijoje.

Tiesa, pirma tarp abiejų šalių dar reikės nutiesti dujotiekį „Balticconnector“, kuriam estai ir suomiai tikisi gauti ES paramą. Kaimynai jau anksčiau siekė turėti regioninį terminalą, tačiau Europos Komisija atsisakė jį finansuoti.

Ar realūs šie abiejų jaunų premjerų planai? Ar tik ne lietuvių rezultatas šiauriečius privertė žengti į priekį?

Buvęs Latvijos ekonomikos ministras Danielas Pavliutas, viešėdamas Vilniuje vykusiame Baltijos energetikos forume, siūlė nepamiršti, kad politikų žodžiai kartais skiriasi nuo darbų.

„Galime turėti bendrą dujų rinką, jei dirbsime kartu, o ne atskirai. Kitu atveju tai teliks utopija. Gal ir Latvijai dabar jau reikės kalbėti apie savo terminalą?“ – svarstė buvęs ministras.

Nori mažo ir pigaus

Tačiau estai siekia įrodyti, kad terminalų Baltijos šalyse gali būti tiek, kiek reikia, ir dar daugiau. Bendrovė „Vopak E.O.S“ netoli Talino esančiame Mūgos uoste ketina statyti dar vieną – mažą ir pigų - terminalą.

Estijos leidiniui „Postimees“ bendrovės „Vopak E.O.S.“ vadovas Arnoutas Lugtmeijeris sakė, kad toks terminalas kainuotų iki 50 milijonų eurų, o būtų pastatytas iki 2017 metų.

Jei šis SGD terminalas iškiltų, jis būtų 10 kartų pigesnis už planuojamą statyti regioninį Suomijoje ir Estijoje.

„Klaipėdos naftos“ vadovo Manto Bartuškos teigimu, iki 2020 metų vien Suomijoje pradės veikti 3-4 panašūs į mūsiškį terminalai, kurie, be kita ko, tieks dujas ir vietos pramonės parkams. Tokie terminalai turėtų pradėti veikti ir Vokietijoje bei Švedijoje.

„Planuojama, jog Baltijos jūros regione per artimiausius kelerius metus dar pradės veikti Svinouiscio terminalas Lenkijoje, taip pat ir Taline“, – sakė M.Bartuška.

Estams – per toli

Kaimynų planai uždavė mįslių Lietuvos energetikams. Klaipėdos SGD valdytojai tikisi, kad iš lietuvių terminalo dujomis bus aprūpintas visas Baltijos regionas.

Pagal jo pajėgumus rinką būtų galima pripildyti 90 procentų. Tačiau ar pavyks? Kirpdami terminalo juostelę Klaipėdoje šalies vadovai vylėsi, kad terminalas bus skirtas visam Baltijos regionui. Nes kitu atveju jis dirbs tik minimaliu režimu.

„Kaip mes dalysimės rinka, kai bus pastatyti visi? Klaipėdos terminalas gali būti regioninis. Bet keista, kad turėsime dar du terminalus“ - stebėjosi „Lietuvos energijos“ vadovas Darius Misiūnas.
Lietuviai tikisi, kad estai lietuvių SGD dujas pirks per Inčukalno saugyklą Latvijoje. Tačiau pastarieji praėjusią savaitę pareiškė, kad Lietuvos terminalas jiems per toli.

„Klaipėdos terminalas nėra tinkamas minimalioms Estijos dujų atsargoms saugoti, nes jis yra per toli“, – paaiškino Estijos dujotiekių tinklo operatorės „EG Vorguteenus“ valdybos narys Sergejus Jefimovas.

Anot jo, iš Klaipėdos galima pirkti dujas, tačiau ne tuomet, kai jų staigiai prisireikia, nes atgabenti į Estiją užtrunka apie savaitę.

Tiesa, lietuviai turi vilčių tiekti dujas Estijos terminalui, kuris negalėtų priimti didelių laivų. Paprasčiau tariant, į Klaipėdą plaukiantis laivas su dujomis galėtų stabtelėti Estijoje. Tačiau viskas priklausys nuo to, kaip susitars abiejų šalių energetikai.

Lenkai vėluoja statybas

Netrukus į žaidimą įsitrauks ir lenkai: ne sykį atidėliotas SGD terminalo Svinouiscyje statybas numatyta baigti antrojoje kitų metų pusėje.

Ten per metus bus galima priimti iki 5 milijardų kubinių metrų dujų, o vėliau – ir daugiau. Klaipėdos SGD terminalas per metus gali perpumpuoti iki 3 mlrd. kubinių metrų dujų.

Tačiau Lenkijoje statybos vėluoja, o jų kaina didėja. Manoma, kad lenkai patys ne itin skuba. Mat šios šalies valstybinė energetikos kompanija „PGNiG SA“ yra pasirašiusi 20 metų sutartį su „Qatargas“.

Kataro bendrovė pasižadėjo tiekti terminalui 1,5 mlrd. dujų kasmet. Pirmasis krovinys turėjo atvykti jau šįmet. Bet ne kartą skelbta, kad sutartyje su Kataru numatyta itin didelė dujų kainą, kurią dabar derybose mėginama numušti.

„Mes turime būti labai griežti, nes dujos iš Kataro ir brangesnės nei siūlo kiti tiekėjai“, – neseniai atskleidė Lenkijos vicepremjeras Januszas Piechocinskis.

Konkuruos tik vėliau?

Lenkijos portalas onet.pl palygino Klaipėdos ir Svinouiscio terminalus: tenykščiai žurnalistai nusprendė, kad būtent jų įrenginys pretenduos į regioninio titulą, nes bus galingesnis. Tiesa, ir brangesnis.

Mūsiškio terminalo valdytojai taip pat stebi, kaip sekasi lenkams. Tačiau konkurencijos bent artimiausiu metu dar nesitikima.

„Klaipėdos naftos“ žiniomis, Svinouiscio terminalas neketina teikti SGD perkrovos paslaugos, bent jau iš pradžių.

„Tad tikėtina, dėl geros geografinės vietos ir neužšąlančio uosto Klaipėdos SGD terminalas bus kaip dujų šaltinis mažesniems terminalams.

Jis bus atviras visiems – ne tik Estijos ar Latvijos, bet ir pasaulinės SGD rinkos dalyviams“, – sakė „Klaipėdos naftos“ vadovas M.Bartuška.

* * *

Amerikiečiai sutiktų taikyti nuolaidą?

JAV tiekėjai gali parduoti dujas Lietuvos ir Lenkijos terminalas „su geopolitine nuolaida“. Taip pareiškė Vilniuje viešėjęs Tarptautinio gynybos studijų centro direktorius Matthew Jamesas Bryza.

Pasak jo, SGD eksportuotojai domisi galimybe tiekti dujas Klaipėdos ir Svinouiscio terminalams. Laivais gali būti atgabenamos ir skalūnų dujos.

„Jei susijungs estai ir suomiai vienu dujotiekiu, tai leis pabėgti nuo monopolininko visame regione“, – sakė M.J.Bryza.

Amerikietis paragino mūsiškius greičiau susitarti su latviais dėl dujų saugojimo Inčukalno saugykloje.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
Autoriai: Marius Jokūbaitis
(24)
(3)
(21)

Komentarai (50)