Kuris žemynas yra didžiausias, o kuris mažiausias – atsakymas nėra toks paprastas kaip atrodo: kas tai yra mikrožemynai? (Foto) ()
Pangėja buvo vienas didžiausių žemynų pasaulio istorijoje, tačiau dabar jis suskaidytas. Taigi, kuris žemynas šiandien yra didžiausias, o kuris – mažiausias?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Prieš šimtus milijonų metų susiformavo superkontinentas, vadinamas Pangėja. Maždaug 125 milijonus metų jis sudarė beveik visą sausumą Žemėje. Nuo to laiko Pangėjos gabalai atitrūko ir susijungė naujais būdais. Taigi, kuris šiandien yra didžiausias žemynas? O kaip su mažiausiu?
Atsakymas priklauso nuo to, kas laikomas žemynu. Remiantis „CIA World Factbook“, didžiausias žemynas yra Azija. Azija užima daugiau nei 44 milijonus kvadratinių kilometrų plotą. Kitas pagal dydį žemynas yra Afrika, toliau Šiaurės Amerika, Pietų Amerika, Antarktida, Europa ir Australija.
Tačiau geografai dėl žemynų ginčijosi nuo antikos laikų. Dar VI amžiuje prieš Kristų graikų istorikas Herodotas suabejojo, kodėl turėtų egzistuoti Azija, Afrika ir Europa.
Remiantis knyga „Žemynų mitas; Metageografijos kritika“ (University of California Press, 1997), padalijimas tarp žemynų daugiausia grindžiamas tradicijomis ir kultūra.
Žemynai yra dideli žemės plotai, daugiausia apsupti vandens, tačiau šis apibrėžimas palieka vietos interpretacijai. Šiandien Europa ir Azija kartais sujungiamos ir vadinamos Eurazija. Taip pat daugelis vaikų Lotynų Amerikos šalyse, pvz., Čilėje, mokosi Amerikos kaip vieno žemyno, o ne dviejų. Kartu Amerikos plotas yra apie 42 milijonai kvadratinių kilometrų – didesnis nei Afrika, bet vis tiek mažesnis nei Azijos.
Kai kuriais aiškinimais Australija yra mažiausias žemynas, jo plotas yra apie 8 milijonus kvadratinių kilometrų. Tačiau geologai žemynus apibrėžia skirtingai ir prideda dar bent vieną žemyną, kuris yra dar mažesnis.
Žemynai, pasak geologų
„Žemynai turi specifinę plutos struktūrą“, – sakė Kalifornijos technologijos instituto geologijos ir geofizikos profesorė Joann Stock. „Jos sudarytos iš uolienų, kurios yra mažiau tankios nei vandenynų baseinų uolienos“.
Abiejų rūšių uolienos egzistuoja ant tektoninių plokščių – Žemės plutos gabalų, kurie plūduriuoja ant karštos magmos po planetos paviršiumi. Geologams žemynai yra dideli žemyninės plutos plotai. Remdamiesi šiuo apibrėžimu, geologai išskiria žemyną, vadinamą Zelandija (Zealandia), kuris yra dar mažesnis už Australiją.
Kai tektoninės plokštės atsitrenkia viena į kitą, iš vandenyno plutos (dėl didesnės masės) sudarytos sritys dažnai nustumiamos po žemynine pluta ir atgal į magmą. „Jos yra tarsi perdirbamos“, – pasakojo Stock. Kita vertus, žemynų plokštės linkusios likti Žemės paviršiuje. Nors žemyninė uola paprastai yra pakankamai lengva, kad išliktų virš jūros lygio, ji ne visada išlieka virš vandens.
Kylančios jūros gali palikti žemynines uolienas po vandeniu. Žemyninė uola taip pat gali ištempti ir plonėti, iš dalies nustumdama ją žemiau jūros lygio. Taip yra aplink Naująją Zelandiją. Naujosios Zelandijos salos iš tikrųjų yra aukščiausi taškai daugiausia povandeniniame žemyne, kurių plotas yra beveik 5 milijonai kvadratinių kilometrų. Remiantis 2017 m. Amerikos geologijos draugijoje paskelbtais tyrimais, tas žemynas vadinamas Zelandija, o „geologai jį laiko žemynu“, sakė Stock.
Nors Naujosios Zelandijos žemės masė yra mažesnė nei 4 % Australijos, Zelandija yra maždaug dviejų trečdalių Australijos dydžio. „Yra Jūrų sutarties įstatymas, pagal kurį šalys gali pretenduoti į žemyninius regionus, kurie yra prijungti prie jų žemynų žemiau jūros lygio“, – sakė Stock. Naujoji Zelandija sėkmingai išplėtė savo povandeninę teritoriją, nustatydama Zelandijos pakraščius.
Mažiausi žemynai
Bet jei Zelandija skaičiuojama kaip žemynas, ar tai yra mažiausias žemynas? O gal yra dar mažesni žemynai? Kai dideli žemynai skyla, tai atrodo kaip sudužusi lėkštė – yra didelių gabalų, tokių kaip Afrika, vidutinio dydžio gabalų, kaip Zelandija, ir daug mažų žemyninės uolienos šukių. Tos šukės žinomos kaip mikrokontinentai. Kai kurios yra salos; kiti yra visiškai žemiau jūros lygio.
Stock teigė, kad dauguma geologų iš tikrųjų nemano, kad mikrokontinentai yra žemynai. Vietoj to, jie palieka tokią privilegiją tik dideliems gabalams – iš esmės „tokiems, kuriuos geologai galėtų ištirti ir pamatyti, kaip jie vėl dera“. Pasak geologų, kurie ginčijosi dėl Zelandijos įtraukimo į žemynų sąrašą 2017 m., nėra tvirto sutarimo, ar reikėtų atsižvelgti į ką nors mažesnio.
Vis dėlto mikrokontinentų tyrimas yra naudingas. Anot Stock, žinojimas, kad uolienos yra žemyninės kilmės, o ne, tarkime, vulkaninės, kaip Havajų salose, gali padėti geologams nustatyti, kur galima rasti išteklių, pavyzdžiui, mineralų ar iškastinio kuro.
Stock tiria vieną iš mažiausių iki šiol nustatytų mikrokontinentų: mažą salą Kalifornijos įlankoje, vadinamą Isla Ángel de la Guarda (dar vadinama Arkangelo sala), kurios plotas yra vos 930 kvadratinių km. Ji susiformavo dėl geologinio „virvės traukimo žaidimo“. Iš pradžių „Kalifornijos pusiasalis buvo prilipęs prie likusios Meksikos“, - sakė ji. Visa Kalifornija buvo Šiaurės Amerikos tektoninės plokštės dalis. Tada maždaug prieš 10 milijonų metų „Ramiojo vandenyno plokštė ją sugriebė“.
Stock ir jos kolegų tyrimai, paskelbti žurnale „Tectonics“ 2022 m., rodo, kad plyšys tarp dviejų plokščių vėliau vėl transformavosi maždaug prieš 2 milijonus metų, palikdamas nedidelį žemyninės plutos gabalą – Isla Ángel de la Guarda, apsuptą vandeninės plutos, iš esmės paverčiant ją mikrokontinentu. „Taip gali nutikti slydimo metu“, – sakė Stock.
