Pompėjoje rasti skeletai atskleidė romėnų gyvenimo paslaptis
(5)
Istorinio senovės Romos miesto Pompėjos liekanos ir toliau suteikia intriguojamų ir netikėtų įžvalgų, susijusių su romėnų gyvenimu: pradedant maisto racionu ir sveikatos apsauga, baigiant atotrūkiu tarp miesto turtingųjų bei vargšų, rašo BBC.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
79-ais mūsų eros metais Pompėją sunaikino didžiausias iki šiol iš visų rašytinėje istorijoje užfiksuotų Vezuvijaus ugnikalnio išsiveržimas. Šis greta dabartinio Neapolio įsikūręs miestas buvo pamirštas iki XVIII amžiaus, kai galiausiai buvo atrastas palaidotas po aštuonių metrų pelenų sluoksniu. Atrastas miestas atskleidė svarbių faktų apie senovės Romą ir jos gyventojus.
Nemažai svarbių įžvalgų suteikė rūsyje, po didžiuliu sandėliu įrengtoje patalpoje, kadaise užpildytoje granatais, rasti daugiau nei 50 žmonių palaikai. Šie žmonės čia atsidūrė tikėdamiesi pasislėpti nuo išsiveržusio Vezuvijaus ir išsigelbėti. Tačiau patalpa, jiems atrodžiusi patikima ir saugi, tapo amžinojo poilsio vieta – nuo išsiveržusio ugnikalnio nuosėdų ir karštų dujų pasislėpti nepavyko faktiškai niekam.
Archeologai minėtus palaikus, kurie buvo labai gerai išsilaikę, čia rado 1980 metais. Skeletai atskleidė ne vieną įdomų ir netikėtą faktą.
Sifilis
Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad romėnai ar bet kurios kitos prieš daugybę metų gyvenusios tautos atstovai buvo daug žemesni nei šiuolaikiniai žmonės. Galbūt tam tikrais atvejais taip ir buvo, tačiau tik ne Senovės Romoje. Rasti palaikai atskleidė, kad romėnai, bendrai paėmus, buvo aukštesni nei šiuolaikiniai neapoliečiai.
Didžioji dalis žmonių taip pat įsivaizduoja, kad romėnai mirdavo labai jauni. Rasti palaikai paneigė ir šį mitą. Tarp rastų palaikų buvo daugybė vidutinio ir gerokai vyresnių žmonių. Tiesa ta, kad tais laikais labai pavojingas gyvenimo tarpsnis buvo vaikystė. Seniau daugybė įvairių ligų, nuo kurių mes dabar turime vakcinų ar kurias galime lengvai išgydyti antibiotikais, tada buvo neįveikiamos žudikės. Manoma, kad tik pusei romėnų pavykdavo sulaukti dešimties metukų. Tačiau tie, kuriems tai pavykdavo, gyvendavo ilgai net ir vertinant mūsų amžiaus matais.
Yra ir įdomesnių bei baisesnių atradimų. Minėtoje patalpoje rastų dvynukų skeletai rodo, kad jie greičiausiai sirgo įgimtu sifiliu. Jei taip išties buvo, šis faktas paneigia, kad minėtą ligą į Europą iš naujojo pasaulio parvežė Kristupas Kolumbas ir jo jūreiviai 15-ame amžiuje.
Stipri šeima
Minėtas faktas įdomus savaime: žinodami jį, turėtume nustoti dėl sifilio kaltinti K.Kolumbą ar amerikiečius.
Pasak antropologo iš Vienos Fabiano Kanzo, dvynukams, kaip įtariama, užsikrėtusiems sifiliu, reikėjo daug priežiūros ir slaugos. Vien faktas, kad jie po gimimo išgyveno, atskleidžia, kad romėnų pasaulyje šeima buvo labai stiprus visuomenės elementas, kad buvo šeimų, norinčių ir galinčių aukoti laiką, dėmesį bei įgūdžius sergantiems kūdikiams.
Vis dėlto minėti 54 skeletai atskleidžia ir kitą Romos visuomenės pusę. Kai tik šie palaikai buvo atkasti, archeologai suprato, kad visi rūsyje pasislėpę žmonės buvo pasidaliję į dvi grupes. Viena iš jų, rasta vienoje kambario pusėje, neturėjo nieko – nė vieno daikto. Kitos grupės atstovai, rasti kitoje kambario pusėje, žuvo turėdami grynųjų pinigų, aukso, brangenybių ir kitų vertingų daiktų. Šioje vietoje prie vieno iš skeletų buvo rasta ir didžiausia iki šiol kada nors Pompėjoje rasta pinigų suma.
Kaip paaiškinti, kad žmonės buvo pasiskirstę į dvi grupes? Archeologija atsakyti į šį klausimą nepajėgi. Galėjo būti, kad žmonės, neturėję jokių daiktų, dėl išsiveržusio Vezuvijaus iš savo namų pabėgo tuščiomis. Tie, šalia kurių rasta vertingų daiktų, tiesiog galėjo būti geriau suplanavę pabėgimą.
Gali būti ir taip, kad šiai grupei priklausė nusikaltėliai, pakeliui į Pompėją nusiaubę keletą namų ar apiplėšę keletą asmenų. Pasakyti, kaip viskas buvo iš tiesų, negalima. Tačiau panašu, kad archeologai atkasė vargšų, neturėjusių jokių nuosavų daiktų, ir turtingųjų, turėjusių brangenybių ir grynųjų pinigų, palaikus.
Puikiai maitinosi
Įdomu, ar rastuose skeletuose pastebėta kokių nors skirtumų? Ar vienos iš grupių žmonės prasčiau maitinosi, nei kitos? Ar kurios nors iš jų žmonės buvo žemesni už kitus? Atsakymas – ne.
Pompėjos miesto ir aplinkinių teritorijų archeologijos tyrinėjimas leidžia suprasti, koks buvo vargšų ir turtingųjų gyvenimas. Viena iš išvadų, kurias galima padaryti, yra ta, kad tiek Pompėjos turtingieji, tiek vargšai puikiai maitinosi. Tiesa, turtingi žmonės greičiausiai turėjo įmantresnius valgomuosius, tačiau šio miesto vargšai taip pat labai gerai maitinosi.
Kas leidžia taip teigti? Rastų šiukšlių turinys, atskleidžiantis, kad ir paprasti žmonės maitinosi labai gerai ir kad jų racioną sudarė toks maistas, kaip jūrų ežiai, riešutai, figos, kiaušiniai ir vištiena. Kaip pažymi Andrew Wallace-Hadrill, atkasęs kai kurias iš senovės miesto šiukšlių, neįmanoma dar labiau prisiliesti prie romėnų pasaulio, nei kad analizuojant šios tautos ekskrementus.