Jungtinėse Valstijose atlikta studija nustatė, kad priešistoriniai žmonių pusbroliai neandertaliečiai kaip ir Homo sapiens valgė ne tik mėsą, bet ir grūdus, daržoves, kepdavo jas ant laužo.

Naujasis tyrimas, publikuotas žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“, kvestionuoja ligšiolinę teoriją, kad neandertaliečių pernelyg didelė priklausomybė nuo mėsos prisidėjo prie jų išnykimo prieš apytikriai 30 000 metų.

Mokslininkai rado įvairių augalų grūdų ir sėklų, taip pat šaknų ir gumbiavaisių likučių suakmenėjusiose neandertaliečių dantų apnašose. Šie dantys buvo atkasti šiaurinėje Europos dalyje bei Irake.

Daugybė dalelių „buvo taip fiziškai pakitusios, kaip pasikeičia verdami krakmolo grūdeliai. O tai reiškia, kad neandertaliečiai ugnį valdė taip pat, kaip ir nūdienos žmonės.

Akmens artefaktai nepateikė jokių įrodymų, kad neandertaliečiai būtų naudoję įrankius augalams ar jų sėkloms malti. Vadinasi, jie neplėtojo žemės ūkio, nors naujieji duomenys rodo, kad maistą jie virdavo ir ruošdavo valgymui.

Nedideli, žemų antakių neandertaliečiai gyveno įvairiose Europos, Centrinės Azijos ir Artimųjų Rytų vietose prieš 170 000 metų, tačiau visi įrodymai apie juos dingsta laikotarpyje prieš 28 000 metų. Kol kas žinoma, kad paskutinė jų priebėga buvo Gibraltaras.

Iki šiol diskutuojama, kodėl jie išmirė, nors ir koegzistavo greta šiuolaikinių žmonių.

Šią studiją atliko Vašingtone įsikūręs Smithsonian gamtos istorijos muziejaus Antropologijos departamentas.

Komentarai (23)