Neandertaliečius pražudė Homo sapiens invazija? (18)
Iš Afrikos į Europą pradėję keltis Homo sapiens rūšies atstovai prieš maždaug 40 000 metų čia gyvenusius neandertaliečius pavertė mažuma ir paspartino jų išnykimą, mano britų mokslininkai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Po prasidėjusio masinio šiuolaikinių žmonių protėvių kėlimosi iš Afrikos į Vakarų Europą čia daugiau nei 200 tūkstančių metų gyvenę neandertaliečiai virto „etnine mažuma“: jų skaičiaus santykis su Homo sapiens atstovais ilgainiui tapo 1:10. Tokia smarki kitos žmonių genties rūšies invazija užbaigė neandertaliečių dominavimą savo pačių žemėse ir privertė juos nuožmiai konkuruoti su atvykėliais dėl maisto, kuro ir kitų gyvybinių resursų, rašo dienraštis „The Guardian“.
Būtent tokį scenarijų pasiūlė neandertaliečių išnykimo mįslę įminti bandantys mokslininkai – Kembridžo universiteto priešistorės ir žmogaus evoliucijos profesorius emeritas Paulas Mellarsas ir jo kolegė Jennifer French, sakoma pranešime. Tai jau nebe pirmas bandymas pateikti neandertaliečių išnykimo priežasčių teoriją. Nors tikrosios išnykimo priežastys mokslui iki šiol neaiškios, manoma, jog prie to prisidėjo nepalankios gamtinės sąlygos ir šiuolaikinių žmonių protėvių poveikis.
P. Mellarsas ir J. French nagrinėjo Perigorde, buvusioje pietvakarių Prancūzijos provincijoje, aptiktus archeologinius radinius. Šis Prancūzijos regionas garsėja su neandertaliečiais siejamais radiniais. Mokslininkai nustatė, kad Homo sapiens atstovų, persikėlusių gyventi į šias vietas, skaičius buvo mažiausiai 10 kartų didesnis už tuo metu dabartiniame Perigordo regione gyvenusių neandertaliečių skaičių. Apie tai liudija ankstyvųjų žmonių stovyklaviečių pėdsakai, akmeniniai įrankiai, gyvulių kaulų liekanos.
Tyrimo, kuris buvo paskelbtas žurnale „Science“, autoriai mano, kad spaudimą neandertaliečiams didino ne tik žymiai didesnė atvykėlių populiacija, bet ir socialiniai bei technologiniai dabartinių žmonių protėvių pranašumai, pavyzdžiui, medžioklėje naudotos ilgos ietys, didesnis bendruomenės susitelkimas, bendradarbiavimas ir komunikacijos įgūdžiai. Homo sapiens pasirodymas šiose vietovėee sutapo su įmantresnių piešinių ant olų sienų atsiradimu, akmenų dekoravimu, primityvių papuošalų dirbiniais ir iš kitur atgabentomis kriauklėmis. Pasak mokslininkų, tai patvirtina, kad Homo sapiens bendruomenė buvo kur kas sudėtingesnė, nei neandertaliečių.
P. Mellarso teigimu, susidūrę su tokia konkurencija neandertaliečiai iš visko sprendžiant pradėjo trauktis į mažiau patrauklius Europos regionus, ir ilgainiui po maždaug 100 000 metų jų populiacija sumažėjo iki visiško išnykimo ribos. Jis neatmeta galimybės, kad neandertaliečių išnykimą dar labiau paspartino prieš maždaug 40 000 Europoje staigiai pasikeitusios klimato sąlygos.
