Mokslininkai aptiko pirmąjį oficialų įrodymą, jog smegenyse esanti cheminė medžiaga, vadinama glutamatu, susijusi su polinkiu žudytis. Naujausias mokslininkų atradimas suteikia vilties, jog ateityje bus galima lengviau užkirsti kelią savižudybėms ir išgelbėti daug gyvybių, skelbia sciencedaily.com.

Žurnale „Neuropsychopharmacology“ publikuojamame straipsnyje Mičigano universiteto akademikė Lena Brundin ir jos komanda, kurią sudarė mokslininkai iš viso pasaulio, pristato pirmuosius įrodymus, patvirtinančius teiginį, jog glutamatas aktyviai veikia smegenyse žmonių, bandžiusių pakelti prieš save ranką. Glutamatas – natūrali amino rūgštis, padedanti susibendrauti nervų ląstelėms (t. y., veikianti kaip neuromediatorius). Jau seniai buvo įtariama, jog ši cheminė medžiaga gali sukelti depresiją.

Reikia paminėti, kad tie patys glutamatai, maisto produktų pakuotėse žymimi nuo E620 iki E625, priklausomai nuo to, kokios druskos pavidalu vartoti, naudojami kaip skonio stiprikliai, smegenims perduodantys signalą, kad vartojamas patiekalas yra skanus. Todėl to produkto norisi vartoti daugiau, taigi, glutamatą galima vadinti ir viena iš galimų nutukimo priežasčių.

„Mūsų atlikti tyrimo rezultatai labai svarbūs, nes aiškiai parodo ligos veikimo mechanizmą smegenyse“, – teigia profesorė L. Brundin.

„Labai daug dėmesio pastaruosius 40 metų buvo skiriama kitai cheminei medžiagai, atsakingai už nervų ląstelių bendravimą – serotoninui. Mūsų atlikto tyrimo išvada paprasta – labai svarbu tirti ir glutamato vaidmenį“, – teigia profesorė.

L. Brundin ir jos kolegos glutamato aktyvumą stebėjo matuodami chinolino rūgšties (angl. quinolinic acid, QA), skatinančios glutamatą siųsti daugiau signalų kaimyninėms nervų ląstelėms, kiekį stuburo smegenų skystyje. Eksperimente dalyvavo 100 asmenų iš Švedijos. Maždaug du trečdaliai tyrimo dalyvių prisipažino, jog į ligoninę pateko po nepavykusio bandymo nusižudyti, likusieji tokių psichologinių problemų neturėjo.

Mokslininkai nustatė, jog bandžiusiųjų nusižudyti stuburo smegenų skystyje buvo net dvigubai daugiau QA rūgšties nei pas sveikus žmones, o tai byloja ir apie didesnį glutamato aktyvumą. Tie, kurių noras nusižudyti buvo stipriausias, turėjo didžiausią minėtosios rūgšties kiekį.

Tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, jog QA rūgšties kiekis po tinkamo gydymo pas nusižudyti norėjusius asmenis sumažėjo.

Mokslininkų atradimas gali paaiškinti, kodėl ankstesni tyrimai bylojo, jog uždegimas smegenyse – vienas iš savižudybės rizikos veiksnių. Organizmas chinolino rūgštį gamina reaguodamas į imuninės sistemos atsaką, kuris ir sukelia uždegimą.

L. Brundin teigia, jog vaistai, padėsiantys kontroliuoti glutamato aktyvumą, vis dar kuriami, tačiau jau labai greitai bus galima gana paprastai užkirsti kelią savižudybėms. Tiesą sakant, neseniai atlikti klinikiniai tyrimai atskleidė, jog ketaminas, kliudantis glutamatui skleisti signalus, yra puiki priemonė kovoje su depresija, nors šalutinis šio vaisto poveikis ir kliudo jį vartoti.

Profesorės nuomone, medikams derėtų žinoti, jog uždegimas ir polinkis į savižudybę gali būti susiję.

„Labai tikėtina, jog ateityje į savižudybę linkusių asmenų kraujas bus tiriamas ieškant uždegimo. Labai svarbu, kad pirminės sveikatos priežiūros specialistai būtų apie tai informuoti“, – konstatuoja L. Brundin.

Komentarai (6)