Nustatyta, kad nuo vaikystės dvejomis kalbomis kalbėję pensijinio amžiaus žmonės greičiau sugeba persijungti nuo vienos protinės užduoties prie kitos. Taip pat paaiškėjo, kad dvikalbiai išeikvoja mažiau protinės energijos, o tai perša mintį, kad jie savo smegenų pajėgumus išnaudoja veiksmingiau, praneša dailymail.co.uk.

Mokslininkai tvirtina, kad ilgos valandos, praleistos mokantis sunkiai įkandamų užsienio kalbų, vėliau tikrai atsiperka. Nustatyta, kad vaikystėje antros kalbos mokęsi žmonės, sulaukę septintojo amžiaus, gali pasigirti kur kas geresne smegenų veikla.

Kentukio universiteto medicinos koledže atliktas tyrimas parodė, kad nuo vaikystės dviem kalbom kalbėję žmonės vyresniame amžiuje geriau persijungia nuo vienos protinės užduoties prie kitos, lyginant su vieną kalbą mokančiais bendraamžiais.

Magnetinio rezonanso tyrimas parodė, kad visą laiką dvejomis kalbomis kalbėję asmenys geba veiksmingiau išnaudoti savo smegenis, dėl to protines užduotis atlieka greičiau. Šie rezultatai patvirtino, kaip svarbu visą gyvenimą reguliariai užsiimti protine veikla.

Su amžiumi kognityvinis lankstumas – gebėjimas prisitaikyti prie nežinomų ar netikėtų aplinkybių – bei su tuo susijusios „vykdomosios“ smegenų funkcijos silpsta. Naujausias tyrimas rodo, kad su tuo kovoti gali padėti kalbėjimas daugiau nei viena kalba. Šiuo atveju skatulio funkciją atlieka poreikis nuolat pereiti nuo vienos kalbos prie kitos.

Kentukio universiteto medicinos koledžo tyrėjų komandai vadovavo daktaras Brianas Goldas. Mokslininkai naudojo magnetinio rezonanso tyrimo rezultatus – buvo lyginama sveikų 60-68 metų asmenų smegenų veikla jiems atliekant protines užduotis.

Atliekant pirmą užduotį dalyvių buvo prašoma nustatyti formą – tai apskritimas ar kvadratas. Antroji užduotis prašė nustatyti daikto spalvą – mėlyna ar raudona. Trečioji užduotis buvo pirmųjų dviejų derinys.

Paaiškėjo, kad ir vieną kalbą mokantys, ir dvikalbiai senjorai užduotis atliko tiksliai, tačiau pastarieji trečiąją užduotį atliko greičiau, be to, buvo užfiksuotas mažesnis energijos išeikvojimas priekinėje smegenų žievėje, atsakingoje už perėjimą nuo vienos užduoties prie kitos.

B. Goldas pridūrė: „Tai rodo, kad dvikalbiai senyvo amžiaus žmonės savo smegenis išnaudoja efektyviau nei vieną kalbą mokantys senjorai“.

Tyrime buvo lyginami žmonės, kalbantys viena ar dviem kalbomis nuo vaikystės. Mokslininkai teigia, kad būtini tolimesni tyrimai, padėsiantys išsiaiškinti, ar tokią pačią naudą duoda ir kalbos mokymasis vėlesniame amžiuje.

Tyrimo rezultatai skelbiami leidinyje „The Journal of Neuroscience“.

Komentarai (0)