Mitas Nr. 5: skaitymas tamsoje ir žiūrėjimas į televizorių iš arti gadina akis

Blanki šviesa arba, atvirkščiai, žiūrėjimas į mirguliuojantį ekraną, iš tiesų gali nuvarginti akis ir sukelti skausmą. Tačiau nėra jokių įrodymų, kad tai sukelia ilgalaikes pasekmes. Mitas, susijęs su tuo, kad televizorius gadina regėjimą, kilo 7-ame dešimtmetyje ir tuomet tai buvo tiesa. Mat senieji televizoriai iš tiesų skleidė stiprias bangas, kurios galėjo pakenkti akims. Šiuo metu ši problema pašalinta, elektronikos prietaisai daug saugesni.

Tačiau specialistai įspėja: jeigu jums ar jūsų vaikui patogiau žiūrėti į televizorių ar kompiuterio ekraną iš labai arti, reikėtų pasitikrinti regėjimą. Tačiau pats savaime žiūrėjimas į ekraną iš arti trumparegystės nesukelia.

Vis dėlto L.Valius linkęs laikytis senosios nuostatos. „Mąstant fiziologiškai, tai vargina raumenį, vartantį mūsų akies lęšiuką, todėl gali vystytis šio raumens išsekimas. Tuomet žmogus negali adaptuoti savo žvilgsnio, pavyzdžiui, nebemato iš arti arba nebegali matyti į tolį, nes raumuo nefunkcionuoja. Yra specialūs pratimai, lavinantys šį raumenį, bet iš principo nelabai ką jau padarysi“, – įsitikinęs medikas.

Mitas Nr. 6: per parą reikia išgerti mažiausiai 8 stiklines vandens

Šis mitas greičiausiai atsirado 1945 m., kai specialistai paskelbė, kad per parą žmogui reikia 2,5 litro vandens. Tiesa, jie pridėjo, kad didžiąją dalį reikalingo vandens kiekio žmogus gauna su maistu, tačiau plačiai paskelbta buvo tik pirmoji teiginio dalis. Taigi mums iš tiesų reikia 2,5 litro vandens, bet tikrai ne tik gryno vandens ir net ne vien skysčio pavidalu.

„Iš tiesų, mūsų organizmui per parą reikia įvairiais pavidalais apie 2 litrų. Mat per parą beveik litro skysčių netenkame su iškvepiamu oru, dar tiek pat pasišalina su šlapimu. Tačiau tai neturi būti vien tik vanduo – sriuba taip pat yra skystis. Gerti per daug skysčių taip pat nėra gerai. Aišku, sveikam žmogui vandens perteklius pasišalins su šlapimu, bet yra būklių, pavyzdžiui, širdies nepakankamumas, inkstų funkcijos sutrikimas, dėl kurių vanduo ima kauptis organizme. Pradeda tinti kojos, atsiranda dusulys, prasideda širdies problemos“, – įspėjo L.Valius.

Mitas Nr. 7: nėštumas trunka devynis mėnesius

Nors vyrauja neginčijama nuostata, kad normalus nėštumas turi tęstis devynis mėnesius, kai kurie akušeriai teigia, kad iš tiesų šis moters tarpsnis yra ilgesnis – bent jau devyni mėnesiai su puse. Mat tradiciškai nėštumas skaičiuojamas nuo pirmos paskutinio moteriško ciklo dienos, tačiau moterys paprastai tampa vaisingos nuo 10-to ar 16-tos naujo periodo dienos, o nustatyti tiksliai, kada įvyko apvaisinimas, beveik neįmanoma.

Dar daugiau – kai kurie mokslininkai teigia, kad normalus nėštumas gali užsitęsti ilgiau net penkiomis savaitėmis. „Papildomos dvi nėštumo savaitės– visiškai normalus dalykas. Skaičiavimas iš tiesų yra sutartinis dalykas, nebent moteris gali tiksliai pasakyti, kada ji turėjo lytinius santykius. Jeigu jie buvo tik vieną kartą per mėnesį, iš tiesų galima žinoti, kada įvyko pastojimas, bet normalios poros santykių paprastai turi dažniau“, – teigė L.Valius.

Mitas Nr. 8: psichikos ligos paūmėja per pilnatį

Dažnai teigiama, kad mūsų psichikos būseną labai veikia Mėnulio fazės. Dar labiau esą nuo Mėnulio priklausomi psichikos sutrikimų turintys žmonės. Tačiau dar 2005 m. paskelbtas tyrimas paneigė šią nuostatą. Tyrimo autoriai keletą metų fiksavo pacientų, kuriems reikia skubios psichiatrinės pagalbos, skaičių per įvairias Mėnulio fazes. Tyrėjai nepastebėjo statistiškai reikšmingo pacientų skaičiaus skirtumo tarp trijų pilnaties parų ir visų likusių Mėnulio ciklo dienų.

Komentarai (3)