Sakoma, kad praeitis – tai mums nepažįstama šalis ir kartais būna taip, kad tą šalį labai norime aplankyti. Žinoma, to padaryti mes negalime, kadangi kitaip nei realias keliones – keliones laiku riboja ne pinigai, vizos ar skrydžiai, bet griežti fizikos dėsniai. O gal vis dėl to ne?

Šiuo metu pasaulyje yra keletas mokslininkų, kurie bando atsukti laiką atgal ir nukeliauti į praeitį – vietą, kurioje iš dalies buvome visi, bet kartu ir nebuvome nė vienas. Vienas iš tokių mokslininkų yra astrofizikas Ronas Mallettas, kuris didžiąją dalį savo karjeros paskyrė keliavimo laiku teorijoms. Jis net sukūrė įvairiausius principus bei matematines lygtis, pagal kurias, kaip sako jis pats, yra įmanoma sukurti laiko mašiną.

Tiesa, jis pripažįsta, kad per savo gyvenimą jis to nepadarys – kadangi teorijos ir laiko mašinos brėžiniai kol kas yra, kaip sako pats mokslininkas, visiškai pradinėse stadijoje. Be to, jis turi kitą, labiau gerbiamą astrofiziko karjerą, tačiau jau ilgą laiką paraleliai dirba prie laiko kelionių teorijomis. Žinoma, iš karto kyla klausimas kodėl, tačiau R.Mallettas turi trumpą atsakymą – jis nori vėl pamatyti savo tėvą.

R.Malletas buvo vos 10 metų, kai jo tėvas staiga mirė nuo širdies smūgio. Tai įvykis, kuris, kaip sako pats mokslininkas, pakeitė jo gyvenimą amžiams.

„Jis mano gyvenime buvo tarsi Saulė, kuri staiga pakilo ir nusileido. Dar ir šiandien kartais negaliu patikėti, kad jo nebėra“, – R.Mallettas sakė CNN.

R.Malletto tėvas dirbo televizorių taisykloje ir visada skatino savo sūnų skaityti – dėl ko jis labai pamilo knygas, taip pat domėtis mokslu, o taip pat dėl ko galiausiai jis ir tapo astrofiziku. Maždaug po metų nuo tėvo mirties R.Mallettas rado iliustruotą mokslinės fantastikos knygą „The Time Machine“.

„Tai knyga, kuri pakeitė mano gyvenimą“, – teigia R.Mallettas.

Būtent dėl šios H.G. Wellso knygos R.Mallettas suvokė, kad šeimoje įvykusi tragedija yra ne pabaiga, bet atvirkščiai – pradžia.

Nuo to momento praėjo jau 60 metų ir šiandien 74-erių R.Mallettas yra gerbiamas fizikos profesorius Konektikuto universitete. Visą savo astrofiziko karjerą jis praleido tyrinėdamas juodąsias skyles bei realiatyvumo teoriją – kosmoso, laiko ir gravitacijos teorijas, kurias aprašė ir tyrinėjo Albertas Einsteinas.

Kaip tapti keliautoju laiku?

R.Mallettas pirmą kartą su kelionių laiku konceptu susipažino praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje.

„Tada dar nebuvome nuskridę į kosmosą ir žmonės nebuvo įsitikinę, kad iš tiesų tai padarysime“, – prisimena jis.

Astrofizikas augo viename iš Niujorko rajonų, o vėliau persikėlė gyventi į Pensilvaniją. Jis prisimena, kad nors jo šeima neturėjo daug pinigų, jis vis tiek visuomet rasdavo būdą kaip atrasti ką skaityti. Po tėvo mirties jis atrado prieglobstį tarp knygų lentynų bibliotekose ir knygų parduotuvėse. Būtent čia jis ir atrado A.Einsteino darbus, kurie jį įkvėpė.

Jis ir toliau domėjosi mokslu, skaitė knygas, o baigęs mokyklą, tikrai žinojo, kad nori tęsti mokslus koledže. Tiesa, kadangi šeima sumokėti už jo mokslą negalėjo, jis nusprendė tapti kariškiu ir po to pretenduoti į paramą mokslui, kuri yra suteikiama kariams.

Jis ketverius metus tarnavo JAV Karinėse oro pajėgose – ir vieną kartą buvo išsiųstas ir į Vietnamą. Galiausiai R.Mallettas vėl galėjo tęsti mokslus – gavo fizikos bakalauro ir magsitro diplomus, o vėliau ir parašė disertaciją apie A.Einsteino reliatyvumo teoriją.

Pirmasis jo darbas buvo „United Technologies“ kompanijoje, kurioje jis dirbo su lazeriais. Po kelerių metų praktikos jis grįžo į universitetą ir tapo fizikos docentu. Mokslininkas prisimena, kad visą laiką tarnaujant kariuomenėjė jo pasąmonėje kirbėjo mintis apie keliones laiku.

Tiesa, viešai apie tokį savo įsitikinimą jis pradėjo kalbėti tik tada, kai Konektikuto universitete tapo etatiniu profesoriumiu – tai daugiausia JAV pasirašoma neterminuota ir nuolatinė darbo sutartis, suteikianti mokslininkui galimybę dirbti visiškai laisvai, be baimės prarasti darbo vietą.

„Aš pasiekiau savo karjeros aukštumas ir tik tada pradėjau kalbėti apie keliavimą laiku viešai“, – sako R.Millettas.

Jis suprato, kad kai kurie jį tikrai vadins išprotėjusiu profesoriumi – ir iki tol jis norėjo užtikrinti, kad nepraras darbo ir iš jo ambicijų nebus juokiamasi būtent dėl jo užimamų pareigų universitete.

Tačiau ilgainiui jis pastebėjo, kad žmonės tai priėmė pakankamai ramiai – kadangi priežastis, dėl ko jis nori keliauti laiku, buvo reali ir artima daugeliui. Pats R.Mallettas sako, kad visi mes ko nors gailimės ar norime ką nors pakeisti, o taip pat ilgimės žmonių, kurių jau nebėra šiame pasaulyje.

„Kai pranešiau apie savo kelionių laiku idėjas viešai, žmonės ėmė man rašyti dėl galimybės nukeliauti į praeitį“, – sako mokslininkas.

Už to slypintis mokslas

Jei šiandien nuvyktume į R.Malletto darbovietę, išvystume jį stovintį laboratorijoje, apsuptą įvairiausios įrangos. Čia jis atlieka įvairius mažus eksperimentus ir, kaip jis pats sako, juda savo tikslo link.

Bet nors priežastis, dėl kurios R.Mallettas nori nukeliauti į praeitį ir gali pasirodyti artima daugeliui, kiek tikėtina, kad kam nors kada nors iš tiesų pavyks nukeliauti į praeitį?

„Tai priklauso nuo daugybės dalykų“, – sako R.Mallettas kalbėdamas apie A.Einsteino specialiąją reliatyvumo teoriją. „Viską apibendrinant, tai A.Einsteinas sakė, kad laiką gali paveikti greitis“, – tęsia astrofizikas.

R.Mallettas duoda ir paprastą pavyzdį: jei astronautai keliautų raketa, judančia beveik šviesos greičiu, tuomet laikas toje raketoje tekėtų visiškai kitaip nei laikas Žemėje.

„Jie galėtų grįžti į Žemę pasenę vos keliais metais – kai tuo tarpu Žemėje jau galėtų būti praėję keli dešimtmečiai“, – sako jis.

R.Mallettas prisimena ir 1968 metų mokslinės fantastikos filmą „Planet of the Apes“, kurio pabaigoje astronautas suvokia, jog nukeliavo ne į tolimą beždžionių valdomą planetą, bet paprasčiausiai grįžo į postapokaliptinę Žemę, kurioje beždžionės pavergė žmones.

„Tai puikus bendrosios reliatyvumo teorijos pavyzydys. Visa esmė, kad jei keliauji pakankamai greitai, tai tuo pačiu keliauji ir laiku“, – kalba R.Mallettas.

Tačiau visi šie pavyzdžiai kalba apie kelionę į priekį arba kitaip sakant – į ateitį, o ne į praieitį. Taigi, kaip anot R.Malletto jis galėtų vėl išvysti savo tėvą?

„A.Einsteino bendroji reliatyvumo teorija yra paremta gravitacijos koncepcija. Čia aiškinama kaip laiką galėtų paveikti gravitacija. Šia teorija A.Einsteinas norėjo pasakyti, kad kuo stipresnė gravitacija, tuo labiau sulėtės laikas“, – teigia R.Mallettas.

Be to, pagal A.Einsteino aprašytas reliatyvumo teorijas tai, ką vadiname gravitacijos jėga, iš tiesų net nėra jėga – tai erdvės lenkimas kažkokiu masyviu objektu.

„Jei įmanoma erdvę išlenkti, tuomet įmanoma ir ją susukti. A.Einsteino teorijoje erdvė yra neatsiejama nuo laiko – tai vadiname erdvėlaikiu. Viskas, ką darome erdvėje, vyksta ir laike“, – sako R.Mallettas.

Astrofizikas sako, kad jei sulenktume laiką į apskritimą – tuomet galėtume nukeliauti atgal į praeitį ir grįžti atgal. Tai vadinama kirmgraužos teorija – hipotetinė erdvėlaikio savybė, kuri leistų keliauti per erdvę ir laiką.

Bet R.Mallettas turi ir dar daugiau teorijų kaip būtų įmanoma nukeliauti į praeitį, jis sako, kad tam galėtų pasitarnauti ir šviesa, o tiksliau – žiediniai lazeriai. Jis net sukūrė prototipą, kuris iliustruoja, kaip lazeris galėtų būti panaudotas kuriant vis pasikartojantį spindulį, išlenkiantį ir sukantį erdvę bei laiką – tokią idėją įkvėpė jo pirmasis darbas su lazeriais.

„Pasirodo, kad mano pirmoji praktinio darbo patirtis galiausiai pasitarnavo ieškant būdo kaip sukurti laiko mašiną“, – juokiasi R.Mallettas.

Be prototipo, R.Mallettas sukūrė ir teorinę lygtį, kuri, jis tiki, įrodo, kad tai padaryti iš tiesų yra įmanoma.

„Tas pasikartojantis lazeris galėtų veikti kaip tam tikra laiko mašina, kuri sulenktų laiką ir leistų grįžtį į praeitį“, – sako jis.

Bet tai sukelia kitokių iššūkių.

„Informaciją nusiųsti atgal galima, bet ją galima nusiųsti atgal tik iki to laiko, kada mašiną pirmą kartą įjungėme, ir nė kiek ne anksčiau“, – teigia mokslininkas.

Nors jo tikslas grįži atgal į praėjusio amžiaus 6-ąjį dešimtmetį tikrai neatrodo realus, R.Millettas vis tiek išlieka optimistu ir ieško naujų galimybių.

Ar keliavimas laiku tikrai įmanomas?

Taigi, kyla klausimas, ar vis dėlto įmanoma, kad keliavimas laiku netolimoje ateityje mums taps visiems įprastu ir gerai suprantamu dalyku? Juk anksčiau žmonės apie kosmoso turizmą irgi galvojo kaip apie mokslinę fantastiką – bet kuo toliau, tuo labiau prie to artėjame. „SpaceX“ įkūrėjas Elonas Muskas planuoja jau 2021 metais į kosmosą išsiųsti pirmuosius kosmoso turistus.

„Keliavimas laiku į praeitį teoriškai yra įmanomas, bet kai bandome kurti kokią nors laiko mašinos koncepciją, mums atgal stipriai smogia įvairiausi fizikos dėsniai, kurių apeiti kol kas nesugebame“, – sako astrofizikas Paulas Sutteris.

Jis yra girdėjęs apie R.Malletto darbus, kurie jam atrodo tikrai įdomūs – tačiau nenešantys jokių rezultatų.

„Visi jo eksperimentai ir bandymai, kuriuos jis atliks ateityje, nebūtinai bus vaisingi. Manau, jo teorijoje ir matematinėse lygtyse yra nemažai klaidų, dėl kurių praktiškai veikiančio daikto sukurti nepavyks“, – teigia P.Sutteris.

Itin didelės kritikos R.Mallettas susilaukė 2005 metais iš Tuftso universiteto kosmologijos instituto mokslininko Keno D. Olumo ir to paties universiteto fizikos ir astronomijos departamento specialisto Alleno Everetto. Jie teigė radę labai didelių klaidų R.Malletto matematinėse lygtyse, taip pat jie abejoja ir R.Malletto laiko mašinos praktiškumu.

Tuo tarpu britų rašytojas Branas Cleggas, daugiausia rašantis mokslo temomis, yra labai susižavėjęs R.Malletto idėjomis ir net kalba apie jas savo knygoje „How to Build a Time Machine“.

„Nors ne visi tiki, kad jo teorijas būtų galima įgyvendinti realybėje, aš manau, kad tai pakankamai įdomios teorijos, kurias verta išbandyti praktiškai“, – sako B.Cleggas.

Pats R.Mallettas taip pat be jokios abejonės pripažįsta, kad kol kas jo bandymai yra tik teoriniai. Šiuo metu jis kaip tik ieško finansavimo, kuris leistų jam pradėti atlikinėti realius eksperimentus.

„Tai ne filmas. Viskas neįvyks per dvi valandas, o ir kainuos tai daugiau nei pastatyti filmą“, – teigia R.Mallettas.

Iš tiesų, kalbant apie keliones laiku, astrofizikas labai dažnai prisimena mokslinės fantastikos filmus ir dažniausiai pateikia pavyzdžius būtent iš jų. Štai paklaustas apie keliavimo į praeitį etiką, jis sako, kad turėtų būti sukurtos reguliacijos, panašiai kaip 1994 metų fime „Timecop“ (liet. „Laiko policininkas“). Čia Jienas-Calude'as Van Dammas vaidina policininką, dirbantį agentūroje, kuri yra atsakinga už kelionių laiku kontrolę.

Kitas R.Malletto mėgstamas filmas yra 2014 metų „Interstellar“, kuris puikiai iliustruoja kaip stipriai laikas kosmose skiriasi nuo laiko Žemėje. Šis filmas rėmėsi ir Nobelio premiją laimėjusio fiziko Kipo Thorne'o žiniomis, tačiau R.Mallettui patinka ir emocinis filmo krūvis – liūdna tėvo ir dukros istorija, kuri tęsiasi iki filmo pabaigos.

Filmų magija

Holivudas R.Mallettui yra skambinęs jau ne vieną kartą, tačiau „The Time Traveler“ filmas, kuris turėjo būti mokslininko autobiografija, vis dėl nebuvo sukurtas – nepaisant to, kad prie jo dirbo ir garsus režisierius Spike'as Lee.

Bet R.Mallettas interviu metu pripažino, kad kita kompanija jau susidomėjo jo istorija ir filmas apie tai, kaip jis nukeliauja laiku į praeitį jau yra kuriamas.

Taigi, nors R.Mallettas niekada fiziškai ir nenukeliaus į 6-ojo dešimtmečio Niurjoką, bet bent jau filme jis galės vėl pažvelgti į praeitį – taip vadinamą „nepažįstamą šalį“ ir tokiu būdu vėl susitikti su savo tėvu.

„Mintis, kad galėsiu savo tėvą išsvysti didžiuosiuose ekranuose yra beveik tokia pat džiuginanti kaip ir mintis, kad galėčiau kada nors jį vėl pamatyti gyvą“, – teigia R.Mallettas. Taigi, nors vienu būdu mokslininko svajonė išvysti prarastą artimąjį gali tapti realybe.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai ()