COVID-19 liga buvo diagnozuota daugiau nei 2,2 milijonams pasaulio gyventojų. Aktyvių atvejų skaičius vis dar auga, nors ir ne taip sparčiai kaip anksčiau. Beveik 150 tūkstančių žmonių nuo šios ligos jau mirė. Tačiau ar galite įsivaizduoti, kokie būtų tikrieji skaičiai, jei būtų ištirta daugiau žmonių?

Profesorius Sebastianas Vollmeris iš Getingeno universiteto peržvelgė naujus tyrimus apie COVID-19 ligos plitimą, mirtingumą ir kitus į statistiką dažnai įtraukiamus faktorius. Vollmeris apskaičiavo, kad šalių skelbiama oficiali statistika nesutampa su prognozuotinu COVID-19 ligos plitimu. Skaičiuojama, kad šalys vidutiniškai yra aptikusios tik 6 % COVID-19 atvejų. Kitaip tariant, tikrasis šia liga sergančių žmonių skaičius pasaulyje jau tikriausiai yra pasiekęs dešimtis milijonų.

Pavėluoti ir nepakankami tyrimai gali paaiškinti, kodėl kai kurios šalys, kaip Italija ir Ispanija, susidūrė su tokiu aukštu COVID-19 mirtingumu. Vollmeris skaičiuoja, kad Italija diagnozavo tik 3,5 % visų COVID-19 atvejų šalyje, Ispanija - tik 1,7 %. Kai liga yra diagnozuojama pavėluotai, žmogui sunku padėti. Be to, dėl nepakankamų tyrimų pasiruošti ligos protrūkiui yra gana sunku. Tuo tarpu Vokietijoje tikriausiai nustatyta 15,6 % visų COVID-19 atvejų. Tie žmonės buvo deramai izoliuoti ir gydyti (kiek tai įmanoma), todėl ir mirtingumas šioje šalyje yra nepalyginamai mažesnis.

Įsivaizduokite hipotetinę situaciją, kuomet COVID-19 liga suserga 100 tūkstančių žmonių. Didžioji jų dalis nepatiria žymių simptomų ir nėra tiriami. Jie taip niekada ir nepatenka į COVID-19 statistiką ir pasveiksta savarankiškai, tikriausiai galvodami, kad juos užpuolė gripas. Apie 20 % patiria rimtesnius simptomus, bet, vėlgi, dalis jų vis tiek nėra tiriami, jiems nereikia hospitalizacijos ir jie išgyja. Kai kurie miršta dėl kitų priežasčių ir taip pat niekada nesužino, jog buvo infekuoti. Jei diagnozuojama tik 10 tūkstančių atvejų, o 2 tūkstančiai žmonių miršta, statistiškai atrodys, kad mirtingumas siekia net 20 %, nors realistiškai mirė tik 2 % užsikrėtusiųjų.

Tai - visiškai hipotetinė ir gerokai hiperbolizuota situacija. Tačiau ji parodo, kaip svarbu kritiškai vertinti statistiką. COVID-19 yra palyginti nauja liga ir tikrąsias jos charakteristikas bus galima vertinti tik po metų ar netgi vėliau.

Mokslininkai teigia, kad Pietų Korėja, panašu, nustatė maždaug pusę savo COVID-19 pacientų. Tai padėjo stipriai pristabdyti ligos plitimą, o mirtingumas siekia tik maždaug 2 %.

Svarbu keisti šią situaciją. Tikslus sergančiųjų nežinojimas trukdo planuoti resursus ir rinktis pandemijos stabdymo priemones. Mokslininkai teigia, kad šalys turėtų būti pasiruošusios tyrimus vykdyti greičiau ir didesnėmis apimtimis, jei tokia pandemija pasikartotų.

Komentarai (13)