Po 1917 m. bolševikų perversmo Rusijoje kilo iki tol nematyta seksualinė revoliucija. Kol staiga viskas pasibaigė.

Travesti vakarėliai, seksualinę laisvę propaguojantis Vladimiras Leninas, nudistiniai anarchistai tramvajuose, nudistų paplūdimys prie Kristaus Išganytojo katedros… toks buvo Rusijos gyvenimas sovietinės valstybės pradžioje. Kaip tai kilo?

„Visiškai nuogi žmonės, nešiojantys raiščius „Nesigėdyk!“ neseniai pasirodė Maskvoje. Buvo matyti grupė, lipanti į tramvajų. Tramvajus sustojo, visuomenė pasipiktino“, – 1924 m. savo dienoraštyje parašė garsus rusų rašytojas Michailas Bulgakovas. Vos 15 metų moterys negalėjo sugalvoti išeiti su suknele iki kelių. Bet ar šie pokyčiai įvyko per naktį?

Ikirevoliucinė Rusijos visuomenė, ypač sostinėse, nebuvo puritoniško pobūdžio. Anoniminis karys, gimęs XIX a. pabaigoje, prisimena: „Būdamas 10 metų, aš jau buvau susidūręs su visokiu nepadoriu elgesiu… pornografinės nuotraukos nebuvo retenybė“.

Persirengimas moterimi (ar vyru), travesti (transvestitų) ir gėjų vakarėliai buvo populiarūs meno būreliuose, net kai kurie didikai buvo žinomi kaip gėjai.

Vakarėlių gyvenimas, kuriame dažnai dalyvauja keli partneriai, kai kuriems buvo įprasta pramoga. Tačiau vyrų homoseksualumas buvo nusikalstama veika… kol bolševikai neatėjo į valdžią.

Ideologiškai seksualinis išsivadavimas buvo vienas pagrindinių ginklų kovojant su stačiatikybe ir apskritai senąja tvarka.

Tarp ankstyvųjų bolševikų pagrindinė naujos šeimos tvarkos propaguotoja buvo Rusijos revoliucionierė, vėliau diplomatė Alexandra Kollontai.

Kollontai dažnai priskiriama populiari teorija – „stiklinė vandens“. Joje teigiama, kad meilė (taigi ir seksas) turėtų būti prieinama visiems taip pat lengvai, kaip ir paprašant stiklinės vandens. Tačiau tai yra didelis Kollontai idėjos supaprastinimas.

Kollontai propagavo „naujos moters“ koncepciją ‒ laisvą nuo santuokos, namų ūkio darbų ir vaikų auginimo vargų; visus šiuos darbus turi prisiimti visuomenė ir valstybė.

Jie imtųsi vaikų švietimo (įskaitant seksualinį), ragintų pereiti prie šalies maitinimo pramonės, kolektyvinio būsto, globos namų ir pan. Pagal Kollontai, taip pat turėjo būti išlaisvinta meilė ‒ civilinė partnerystė užims tradicinės santuokos vietą.

Akivaizdu, kad bolševikai kūrė savo politiką šeimos atžvilgiu itin revoliucingu keliu ‒ to Vakaruose nebuvo matyti dešimtmečius. Tačiau tokia visa apimanti laisvė 1920-ųjų žemės ūkiu paremtai, vos urbanizuotai Rusijos visuomenei buvo tiesiog per daug.

Naujojo pasaulio tamsūs kampai

Pirmieji sovietų nutarimai 1918 m. buvo „Dėl santuokos panaikinimo“ ir „Dėl civilinės partnerystės, vaikų ir nuosavybės“. Bažnytinės vestuvės buvo panaikintos, įvestos pilietinės partnerystės. Skyrybos buvo pasirinkimo klausimas. Abortai buvo įteisinti. Visa tai reiškė visišką šeimos ir seksualinių santykių išlaisvinimą. Tai skelbė naujausios Rusijos istorijos epochos pradžią.

Atsipalaidavęs požiūris į nudizmą buvo ryškus laikų ženklas: ant Maskvos upės kranto, netoli Kristaus Išganytojo katedros, susiformavo nudistų paplūdimys, apie kurį Vakarų Europa tuo metu negalėjo nė svajoti.

„Nesigėdyk!“ visuomenė surengė daugybę eitynių, vienoje jų dalyvavo net 10 000 žmonių. „Drabužių mums nereikia – mes esame saulės ir oro vaikai!“- šaukė nudistas Krasnodaro pagrindinėje aikštėje. Vakare eidamas pro šią vietą pamačiau išardytą sceną… ir kažkas sumušė „saulės ir oro vaiką“, – prisimena vieną iš jų susibūrimų monarchistas Aleksandras Trušnovičius.

Visi šie laukiniai įvykiai vyko Rusijai kariaujant Pirmajame pasauliniame ir pilietiniam kare. 1917, 1919, 1920 m. amnestijos išlaisvino labai daug nusikaltėlių šalyje, kurioje valstybinė valdžia buvo tik pradėjusi formuotis. Prie nusikaltėlių masių prisidėjo demobilizuoti kariai.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai (27)