Megamonstras, turėjęs net dvi 25 m skersmens ryšių lėkštes – sovietų kosminio laivyno flagmanas, vadovavęs nusileidimui Veneroje ir kitoms kosminėms misijoms (Foto, Video) (4)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Giroskopiniai prietaisai laive pranešdavo apie jo buvimo vietą ir bet kurią šono bei kilio nusileidimą iki vos kelių arkminučių.
Kai laivo komanda būdavo užsiėmusi bendravimu su erdvėlaiviais, laivas negalėjo pasirinkti kurso ir turėjo laikytis nustatytos trajektorijos. Dėl to reikėjo pagerinti laivo manevringumą net esant palankioms oro sąlygoms ir esant mažesniam greičiui.
Siekiant išspręsti šią užduotį, laivo priekinėje ir užpakalinėje dalyse buvo sumontuoti specialūs vidiniai vairavimo įtaisai, dviejų sparnuotų judiklių pavidalu. Tokia konstrukcija palengvino vairavimą mažesniu greičiu, dreifuojant ir kompensuojant potvynio stiprumą komunikacijos metu.
Plaukiojančios kosminių misijų valdymo centrui nustatytos užduotys reikalavo didelio savarankiškumo, atsižvelgiant į beveik nuolatinę laivo buvimo vietą jūroje, atokiau nuo degalų ir atsargų.
Kuro atsargos tiesiogiai paveikė nenutrūkstamų kelionių spektrą: tai buvo esminis veiksnys, atliekant konkrečias užduotis, kurias buvo galima atlikti tik tam tikrose vietose, dažnai šimtus km nuo artimiausio uosto.
Laivas „Gagarinas“ be papildymo galėjo įveikti 20 000 jūrmylių nuotolį. Palyginimui, lėktuvnešio „Admiral Kuznecov“ nuotolis siekia tik 13 546 km (8 417 jūrmylių).
„Gagarinas“ buvo esminė sovietų kosminių misijų „Luna 20“, „Venera 8“, „Sojuz“ ir „Salut-7“ dalis. 1975 m. laivas buvo SSRS ir Amerikos ir „Apollo-Sojuz“ bendros programos dalis. Laivas taip pat atliko viršutinės atmosferos ir kosmoso tyrimus.
Ryšių laivas priklausė Sovietų mokslų akademijai. Už jūrinę dalį buvo atsakinga Baltijos ir Juodosios jūros laivyba.
Nepaisant unikalių savybių, garsiojo laivo laukė liūdnas likimas. Po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 m. gruodį, laivas, anksčiau registruotas Odesoje, perėjo į dabar nepriklausomos Ukrainos ir jos Gynybos ministerijos rankas.
Naujieji laivo savininkai neturėjo kosminių ambicijų ir neturėjo savo erdvėlaivių ar kosmodromo. Dėl to „Gagarinas“ stovėjo be darbo. 1996 metais Ukraina pardavė laivą Austrijos bendrovei „Zuid Merkur“ už 170 USD už toną.
1996 m. rugpjūčio 1 d. laivas buvo išsiųstas į Alangą, Indiją, kur buvo utilizuotas.
