Kokiu lėktuvu skraido Rusijos prezidentas? Branduolinį mygtuką turintis „Skraidantis Kremlius“ nustebina ir visko mačiusius (Foto, Video) ()
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Gyvenimo ir darbo sąlygos lėktuve neblogesnės nei Kremliuje: orlaivyje yra privatus prezidento kabinetas, kelios posėdžių salės, konferencijų salė, prezidento poilsio kambarys, svečių holas, nedidelė treniruoklių salė, valgomasis, baras, dušai ir atskiras medicinos skyrius su reanimacijos ir skubios pagalbos priemonėmis.
Yra įvairių įvertinimų, kiek visa tai kainuoja. 2013 m. Rusijos Federacijos prezidento direkcija užsakė du tokius lėktuvus - už 3,8 mlrd. rublių (apie 52 mln. USD) ir už 5,2 mlrd. rublių (apie 71 mln. USD).
Tuo pat metu britų bulvarinis laikraštis „The Daily Mail“ rašė, kad faktinės išlaidos sudarė 390 mln. svarų sterlingų (maždaug 500 mln. USD).
Kiek „Il-96-300PU“ sudaro prezidentinę flotilę?
Praktiškai pavadinimas „Lėktuvas nr. 1“ nenurodo vieno lėktuvo. Visada yra keletas panašių rezervinių orlaivių, kurie skraidina apsaugos darbuotojus, padėjėjus ir žurnalistus.
Atsarginiai orlaiviai seka „pagrindinį“ 15-20 minučių intervalu. Jei pagrindiniam orlaiviui atsiranda gedimas ir jis turi nusileisti, rezervinio orlaivio užduotis yra pasiimti keleivius ir toliau skraidinti juos į paskirties vietą.
Nuo 1977 metų galioja taisyklė, kad reikia išsiųsti ne vieną rezervinį lėktuvą, o du (rezervo rezervą). Ši taisyklė buvo įvesta po to, kai 1972 m. JAV prezidentas Richardas Nixonas atskrido į Maskvą, o Leonidas Brežnevas nusprendė paskraidinti jį lėktuvu „Il-62“ (lėktuvas, kurį tuo metu naudojo valstybės vadovas). Keleiviai užėmė savo vietas, tačiau vieno iš variklių nepavyko užvesti. Jie persėdo į rezervinį orlaivį, tačiau ir šis negalėjo pakilti.
Be to, visi „prezidento lėktuvai“ tarnauja ne ilgiau kaip 15 metų nuo pagaminimo. Pasibaigus šiam veiklos laikotarpiui, lėktuvai perduodami naudoti kitoms vyriausybinėms agentūroms, o prezidentas pasodinamas į naujesnį lėktuvą.
Griežtos taisyklės
Prezidento orlaivis turi atitikti keletą griežtų reikalavimų, iš kurių pagrindinis yra tas, kad viskas turi veikti. Tai taikoma ir patiems lėktuvams, ir personalui. Net jei viena sėdynė neatsilenkia, dažnai keičiamas lėktuvas. Arba uždaroma tam tikra eilė, kad niekas negalėtų ten atsisėsti.
Nors visos kitos oro linijos tam tikriems defektams (tiems, kurie nekelia grėsmės saugumui) priskiria atidėtą statusą, o minėtam orlaiviui leidžiama tęsti kelią, tai netaikoma prezidento orlaiviui.
Kita griežta taisyklė yra ta, kad orlaivis turėtų veikti visiškai savarankiškai, kaip povandeninis laivas. Tai reiškia, kad „Il-96-300PU“ techninę priežiūrą ir remontą atlieka tik įmonės techninis personalas, o kiti išoriniai asmenys negali jo liesti kituose oro uostuose.
Kai vyksta prezidento vizitas, iš viso skrenda 8 technikai. Ši technikų žmonių komanda net sugeba išardyti ir surinkti visą lėktuvą. Jie tam yra apmokyti.
Eismo valdymo personalas yra toks pat kaip ir komercinių civilinių skrydžių. Vienintelis skirtumas yra tas, kad pagrindinių orlaivių skrydžio lygiai ir oro koridoriai yra atlaisvinami ir laikomasi nustatytų intervalų, palyginti su kitais orlaiviais tiek priekyje, tiek gale. Tas pats atsitinka ir rezerviniams orlaiviams, tačiau šiek tiek ribotai. Nors ankstesniais metais pagrindinis orlaivis nuo kitų orlaivių galėjo būti atskirtas dvi valandas, šiomis dienomis šis atskyrimas buvo sumažintas kelis kartus.
