Tai kas atsirado anksčiau: višta ar kiaušinis? Atsakymas sudėtingesnis, nei dauguma pagalvotų ()
Kas atsirado anksčiau: višta ar kiaušinis? Kiaušiniai atsiranda iš vištų, bet vištos – iš kiaušinių: tai šio senovinio galvosūkio pagrindas. Tačiau kiaušiniai, kurie yra tiesiog moteriškos lytinės ląstelės, išsivystė daugiau nei prieš milijardą metų, o vištos gyvuoja vos 10 000 metų. Taigi, mįslė kaip ir lengvai išsprendžiama... ar vis dėlto ne?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Iš esmės nėra abejonių, kad kiaušinis atsirado anksčiau už vištą. Kiaušinius dažniausiai įsivaizduojame kaip paukščių dedamus objektus su lukštais, iš kurių išsirita viščiukai. Tačiau visos lytiškai besidauginančios rūšys vienaip ar kitaip „deda“ kiaušinius (specializuotas moteriškas lytines ląsteles). Tai daro 99,99 proc. visų eukariotinės gyvybės formų – t. y. organizmų, turinčių ląsteles su branduoliu, taigi visi gyvūnai ir augalai, o taip pat ir visos kitos gyvybės formos, išskyrus pačias primityviausias.
Tiksliai nežinome, kada išsivystė skirtingos lytys, tačiau tai galėjo nutikti prieš du milijardus metų – ir tikrai daugiau nei prieš vieną milijardą. Net paukščių dedami kiaušiniai su tvirta išorine membrana išsivystė daugiau nei prieš 300 mln. metų.
Vištos atsirado daug vėliau. Tai yra naminiai gyvūnai, todėl išsivystė žmonėms tikslingai atrinkus mažiausiai agresyvius laukinius paukščius – ir leidus jiems veistis. Atrodo, kad tai nutiko keliose skirtingose vietose nepriklausomai, maždaug prieš 10 000 metų.
Manoma, kad laukinis vištų protėvis yra Pietryčių Azijos miškuose iki šiol tebegyvenantis atogrąžų paukštis, vadinamas raudonąja džiungline višta (angl. red junglefowl) – ir galbūt kitos džiunglių paukščių rūšys. Nuo tų laikų žmonės per pastaruosius du ar daugiau tūkstantmečius vištas išplatino po visą pasaulį.
Taigi, laiko prasme kiaušiniai gerokai lenkia vištas. Tačiau norėdami būti visiškai sąžiningi galvosūkio atžvilgiu, taip pat turėtume apsvarstyti, ar vištos kiaušinis yra ankstesnis už vištą. Žmonėms nuosekliai renkantis klusniausius džiunglines vištas ir jas toliau veisiant, gautų paukščių genetinė sudėtis kito. Tam tikru šio prijaukinimo proceso metu raudonosios džiunglių vištos (Gallus gallus) išsivystė į naują porūšį – Gallus gallus domesticus, dabar vadinamą tiesiog višta.
Praktiškai neįmanoma tiksliai nustatyti, kada tai nutiko. Tačiau teoriškai kažkuriuo metu susiporavo du džiunglių paukščiai – bet jų palikuonis genetiškai pakankamai skyrėsi nuo savo tėvų rūšies, kad būtų galima jį priskirti jau prie naminių vištų. Tokia višta turėjo vystytis džiunglių paukščio kiaušinyje – bet sulaukęs brandos padėjo patį pirmąjį vištos kiaušinį.
Tad žvelgiant taip, višta buvo pirmiau.
Parengta pagal „New Scientist“.
