Recenzuojamame darbe pagyrimu apdovanotas bakalauro studentas teigia matematiškai įrodęs fizinį tam tikros rūšies kelionių laiku pagrįstumą. Šis darbas pasirodė „Classical and Quantum Gravity“ fizikos žurnale.

Kvinslando universiteto (UQ) studentas Germainas Tobaras, kuris universiteto pranešime spaudai vadinamas „nuostabiu“, rengdamas šį dokumentą dirbo su UQ fizikos profesoriumi Fabio Costa. Straipsnyje „Apverčiama dinamika su uždaromis į laiką panašiomis kreivėmis ir pasirinkimo laisve“ G. Tobaras ir F. Costa teigia radę matematinį pagrindimą, kuris išsprendžia didžiausią loginį paradoksą viename kelionių laiku modelyje. Pasigilinkime.

Pati matematika yra sudėtinga, tačiau ji susiveda į kažką gana paprasto. Kelionės laiku diskusijos daugiausia dėmesio skiria uždaroms laiko kreivėms (CTC), kaip Albertas Einšteinas jas įvardino pirmą kartą. O G. Tobaras ir F. Costa teigia, kad tol, kol tik dvi viso scenarijaus laiko kreivės CTC dalyse išlieka „priežastinėje eilėje“, kai išvykstate į kelionę, likusios dalys priklauso nuo vietinės laisvos valios.

„Mūsų rezultatai rodo, kad CTC yra suderinamos ne tik su determinizmu ir vietiniu „laisvu operacijų pasirinkimu“, bet ir su gausiu ir įvairiu scenarijų bei dinaminių procesų spektru“, – teigiama jų dokumente.

Universiteto pareiškime F. Costa mokslą iliustruoja pasitelkęs analogiją:

„Tarkime, kad keliavote laiku, bandydami sustabdyti COVID-19 viruso poveikį pirmam pacientui. Tačiau jei sustabdytumėte to asmens užsikrėtimą, tai panaikintų jūsų motyvaciją grįžti ir sustabdyti pandemiją ateityje. Tai yra paradoksas, nenuoseklumas, dėl kurio žmonės dažnai galvoja, kad kelionės laiku mūsų visatoje negali būti. Logiškai tai sunku priimti, nes tai paveiktų mūsų laisvę atlikti bet kokius savavališkus veiksmus. Tai reikštų, kad galite keliauti laiku, bet negalite daryti nieko, kas sukeltų paradoksą. Kai kurie to padariniai yra sugrupuoti kaip „drugelio efektas“, kuris reiškia nenumatytas dideles dabartyje mažų veiksmų praeityje pasekmes. Tačiau tikroji tiesa, kalbant apie matematinius rezultatus, labiau primena kitą klasikinį palyginimą: beždžionės letena. Būkite atsargūs, kai ko nors norite, ir būkite atsargūs dėl to, dėl ko keliaujate laiku. G. Tobaras paaiškina pareiškime:

„Nulinio“ koronaviruso paciento pavyzdyje galite pabandyti sustabdyti pirmo paciento užsikrėtimą, tačiau tai darydami jūs pasigautumėte virusą ir taptumėte pradiniu pacientu arba tai padarys kažkas kitas. Kad ir ką darytumėte, svarbiausi įvykiai aplink jus tiesiog persiorientuotų. Kad ir kaip stengtumėtės sukurti paradoksą, įvykiai visada prisitaikys, kad būtų išvengta nenuoseklumo.

Nors tai skamba varginančiai asmeniui, bandančiam užkirsti kelią pandemijai arba nužudyti Hitlerį, matematikams tai padeda sušvelninti įvykių esminę greičio ribą mąstant apie laiką. Tai taip pat tinka, pavyzdžiui, kvantiniams atradimams Los Alamoje ir atsitiktinio vaikščiojimo matematikai vienoje ir dviejose dimensijose.

Bent jau šis tyrimas rodo, kad kiekvienas, kuris galiausiai kuria būdą prasmingai keliauti laiku, galėtų tai padaryti ir eksperimentuoti be milžiniškos baimės sugriauti pasaulį – bent jau ne iš karto.

Komentarai (10)