Platų informatorių tinklą bei šaltinių Rusijos politinio elito tarpe turinčios nepriklausomų tyrėjų grupės „Bellingcat“ vadovas Christo Grozevas atskleidžia, jog šiuo metu Vladimiras Putinas pasitiki tik vienu žmogumi. Pagrindine Rusijos autokrato problema vadina tai, kad V. Putinas gyvena tarsi uždarame burbule, kur visi kalba tik tai, kas jam patinka. Analitikas įvertinto ir dabartinę Rusijos kariuomenės būklę ir pajėgumus, kuriuos JAV Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA) prisipažino prieš karą Ukrainoje ženkliai pervertinusi.

V. Putinas gyvena „aido kameroje“, girdi tai, ką pats kalba

Ar karą Ukrainoje pradėjęs ir imperinėmis ambicijomis kliedintis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra adekvačiai mąstantis ir sugeba susivokti realybėje? Šį klausimą nagrinėjantys apžvalgininkai pateikia įvairių vertinimų.

Nemažai rezonansinių nusikaltimų, Rusijos organizuotą keleivinio Malaizijos orlaivio MH17 numušimą okupuotoje Ukrainos dalyje, buvusio rusų šnipo Sergejaus Skripalio ir opozicionieriaus Aleksejaus Navalno nuodijimo aplinkybes detaliai išnarpliojusios tyrėjų grupės „Bellingcat“ atstovas Christo Grozevas teigia, jog V. Putinas gyvena savotiškame informaciniame burbule ir specialiai „maitinamas“ ta informacija, kuri jam kelia pasitenkinimą.

„Dar prieš 15 metų galvojau, kad taip ilgai prezidento poste „užstrigęs“ V. Putinas jau prarado galimybę teisingai suvokti jį supantį pasaulį.

Dariau išvadą, kad jis nebegauna teisingos informacijos, nes paprasčiausiai nebendrauja su normaliais žmonėmis. Aplinkui jį susiformavęs savotiškas kupolas, jis gyvena terpėje, kurią psichologai vadina „aido kamera“. Jis dėsto savo mintis ir gauna savo idėjų patvirtinimą. Taip yra todėl, nes visi jam kalba tik tai, ką jis nori girdėti.

Tai buvo prieš 15 metų, tai galite įsivaizduoti, kas vyksta dabar“, – žurnalisto Dmitrijaus Gordono tinklalaidėje kalbėjo vienas nepriklausomų tyrėjų grupės „Bellingcat“ vadovų, vykdantysis direktorius Christo Grozevas.

Apibendrindamas V. Putino elgesį jo pradėto karo Ukrainoje metu, žinomas tyrėjas konstatuoja, kad Rusijos autokratas nėra linkęs galvoti apie ateitį, vertinti ilgalaikes savo šalies perspektyvas.

„Greičiausiai jis galvoja, jog gyvenimas pasibaigs po metų, o gal dar greičiau. Todėl ir stengiasi padaryti tai, ką visada norėjo. Panašu, kad jis neturi savisaugos instinkto kalbant apie Rusiją. Tai, ką jis dabar daro, sukelia labai rimtas neigiamas pasekmes tiek Rusijai, tiek visai tautai, tiek ir jam pačiam. Jeigu žmogus neveikia savo egzistencinių interesų labui, tokio elgesio tikrai negalima vadinti adekvačiu“, – kalbėjo Ch. Grozevas.

V. Putinas pasitiki tik vienu savo aplinkos žmogumi

Paklaustas, kuo šiuo metu labiausiai pasitiki V. Putinas, platų informatorių tinklą Rusijoje turinčios tyrėjų grupės „Bellingcat“ vadovas paminėjo Rusijos prezidento artimą bičiulį ir bendražygį nuo darbo St. Peterburgo merijoje laikų.

„Mūsų informatorių duomenimis, jis pasitiki tik Igoriu Sečinu. Būtent šis žmogus gali V. Putinui pasakyti tai, ką iš tiesų galvoja. Visus kitus jis gali išklausyti, pavyzdžiui gauti kokį nors patarimą karybos klausimais iš gynybos ministro Sergejaus Šoigu, tačiau labai abejoju, ar juo pasitikima“, – sakė Ch. Grozevas.

Vienu įtakingiausių Rusijos žmonių vadinamas I. Sečinas yra vadovavęs V. Putino administracijai, dirbęs jo padėjėju. Šiuo metu vadovauja naftos ir dujų bendrovei „Rosneft“, užima generalinio direktoriaus, valdybos pirmininko, direktorių valdybos pirmininko pavaduotojo pareigas.

2018 metais I. Sečinui priklausantis „Rosneft" akcijų paketas (0,1273 proc.) buvo įvertintas 95,4 mln. JAV dolerių, 2021 metais jis savo akcijų dalį padidino iki 0,1288 proc.

Buvęs milijardierius, Kremlius režimo auka tapęs, naftos gavybos bendrovę „Jukos“ praradęs ir daugiau nei dešimtmetį Rusijos kalėjimuose praleidęs Michailas Chodorkovskis būtent I. Sečiną kaltino organizavus baudžiamąjį persekiojimą.

M. Chodorkovskis bendrovę „Rosneft“ vadino „naudos gavėjais iš „Jukos“ apiplėšimo“, nes pagrindinis „JUKOS“ turtas atiteko būtent „Rosneft“.

Prognozuoja kilsiančius neramumus ir didėsiantį režimo terorą

Jeigu V. Putinas dabar visiškai pasitiki galbūt tik vienu žmogumi, tačiau bendrauja ir su kitais valdančiojo politinio elito atstovais, situacija jau netolimoje perspektyvoje gali iš esmės pasikeisti.

Tyrėjų grupės „Bellingcat“ vadovas Ch.Êf;Grozevas prognozuoja, kad dėl Ukrainoje vykstančio karo ir įvestų tarptautinių sankcijų socialinė padėtis Rusijoje ims sparčiai blogėti.

„Tai bus jau greitai, dabar to nematome, nes visuomenė vis dar veikiama adrenalino antplūdžio. Šis antplūdis greitai pasibaigs, jau po mėnesio matysime tikrąją socialinę įtampą.

Štai tada V. Putinas ims pasitikėti dar mažesniu žmonių ratu, prasidės „valymai“. Tokie, kokie buvo ir J. Stalino, ir A. Hitlerio laikais“, – prognozavo žinomas analitikas.

Apie kilsiančią įtampą Rusijos visuomenėje Ch.Êf;Grozevas yra ne kartą kalbėjęs ir anksčiau. Jis nurodė ir kitas priežastis, ne vien sankcijų pasekmes šalies ekonomikai. Viena jų – itin didelis žuvusių Ukrainoje Rusijos karių skaičius, kai artimiausiu metu nebebus nei vienos šeimos, kurios narys ar pažįstamas nebūtų žuvęs šiame kare.

Todėl net ir totalitarinėje visuomenėje šis faktorius gali vaidinti itin svarbų vaidmenį ir sudaryti sąlygas kilti socialiniams bruzdėjimams. Kita priežastis, galinti iššaukti neramumus bei kurią puikiai žino pats V. Putinas – visuomenės nenoras kariauti. Štai todėl, pasak Ch.Êf;Grozevo, Rusijos autokratas iki šiol nesiryžta skelbti visuotinės mobilizacijos, o ją vykdo slaptai, verbuoja į kariuomenę vadinamus „kontraktininkus“, pasitelkia privačias karines kompanijas, kaip pvz. „Wagner“.

Rusijos kariuomenės galia buvo smarkiai pervertinta

Iki karo Ukrainoje pradžios Rusijos kariuomenę daug kas laikė itin galinga, pajėgia triuškinamai laimėti neilgai trunkančius karus.

Mitą apie karinę Rusijos galią nuolatos stiprino Kremliaus propaganda, pasitarnavo ir 2014 metais įvykusi žaibiška Krymo aneksija. Tuomet užsienio analitikai stebėjosi šios operacijos planuotojų sugebėjimu nepastebint kitų šalių žvalgyboms į Ukrainą slapta permesti daug ginklų ir civiliais rūbais perrengtų karių, kurie lemiamą akimirką virto gerai ginkluotais „žaliaisiais žmogeliukais“ be skiriamųjų ženklų.

Tačiau prasidėjęs karas Ukrainoje parodė, kad Rusijos kariuomenės pajėgumai toli gražu ne tokie, kokius įsivaizduota esant.

Pasak Ch.Êf;Grozevo, Jungtinių Amerikos valstijų (JAV) Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA) neseniai paskelbė iki karo pradžios pervertinusi Rusijos kariuomenės pajėgumus. „Bellingcat“ vadovas minėjo niekada netikėjęs mitais apie „ypač galingą“ Rusijos kariuomenę bei nurodė šio įsitikinimo priežastis.

„Ilgai dirbau Rusijoje, turiu ten nemažai gerų pažįstamų, tarp jų ir žmonių, dirbančių karo pramonėje. Jie man kelis pastaruosius metus kartojo niekaip nesuvokiantys, kodėl žmonės tiki, kad su jų kariuomene viskas tvarkoje.

To tikrai negali būti, jeigu visose kitose gyvenimo srityse – viskas blogai. Jeigu valstybė nesugeba tinkamai vadovauti ekonomikai, kodėl kažkas sugalvojo, kad ji sugeba vadovauti kariuomenei? Aš tikėjau savo draugais, o prasidėjus karui – įsitikinau, kad jie buvo teisūs“, – sakė platų informatorių ratą turinčios nepriklausomų tyrėjų grupės „Bellingcat“ vykdomasis direktorius.

Rusų karininkai iš fronto linijos skambina į Maskvą ir laukia nurodymų

Vienu akivaizdžiausių betvarkės Rusijos kariuomenėje pavyzdžių Ch.Êf;Grozevas vadina tai, kad vienoje šarvuotos technikos kolonoje buvo galima pamatyti net keturių skirtingų modifikacijų, tipų tankus.

„Bet kuris logistikos vadybininkas pasakys, kad tai – visiškas absurdas. Pavyzdžiui, skrydžių bendrovėje „Ryanair“ visi lėktuvai – vienodi, tos pačios kartos. Jeigu reikia keisti, keičiami visi lėktuvai iš karto. Kadangi jie visi vienodi, tai ženkliai palengvina aptarnavimą, vieną ekipažą galima iš karto pakeisti kitu.

Rusijos kariuomenėje tai nesuprantama, todėl vienoje kolonoje – keturių tipų tankai. Dar viena silpnoji šiuos kariuomenės sritis, tai logistika. Jie kariškiai, mokantys tik žudyti, tačiau tiekti atsargas, aprūpinimą jiems sunkiai sekasi“, – kalbėjo Ch.Êf;Grozevas.

Remdamasis perimtais Rusijos karių telefoniniais pokalbiais, „Bellingcat“ vadovas pastebi dar vieną šios šalies kariuomenės trūkumą.

„Jeigu visose šiuolaikinėse kariuomenėse valdymas yra decentralizuotas, vietoje esantis karininkas, pats viską matydamas, vertina situaciją ir priima sprendimus, Rusijos kariuomenėje viskas yra kitaip. Buvo perimti telefoniniai pokalbiai, kurių klausiau juokdamasis, kai karininkai iš priešakinių pozicijų telefonu skambina į Maskvą ir klausia, kaip jiems elgtis toliau. Kol negauna nurodymo, jie jokių sprendimų nepriima, nieko nedaro. Štai tokio dalyko šiuolaikinėje kariuomenėje būti tikrai negali“, – sakė Ch.Êf;Grozevas.

Rusų karininkai meluoja ne tik vadovybei, bet ir savo kolegoms

Ne vieną itin sudėtingą tyrimą, demaskavusį Rusijos karo nusikaltimus, atlikusios grupės „Bellingcat“ vykdomasis direktorius pastebi dar vieną Rusijos kariuomenės ydą: įprotį meluoti.

„Su tuo susidūriau dar 20018 metais, kai dariau labai platų tyrimą apie Mariupolio apšaudymą. Pamenu, tuo metu mane šokiravo, kad net to paties rango kariškiai, horizontaliame lygmenyje vienas kitam meluoja, neperduoda tikslios informacijos. O aukštesnei vadovybei taip pat pateikiama iškreipta informacija, ją kiekviena karininkų pakopa vis labiau iškraipo“, – prisiminė Ch.Êf;Grozevas.

Šio melo priežastis, anot tyrėjo, noras pateikti pagražintą realybę, nekalbėti apie tikras problemas ir tikėtis būti paaukštintais tarnyboje, gauti apdovanojimus.

„Vadovybei apie aukas nepranešama. O jeigu ir pranešama, tai sugalvojama kokia nors labai graži istorija. Apie tai, kad ukrainiečiai panaudojo kokią nors NATO ginkluotę, ar superginklą, kuris ir sunaikino jų kolegas. Bet iš tikrųjų, šie keturi kolegos susisprogdino patys, nes ne ta puse į haubicą įdėjo sviedinį.

Visa tai sudėję, gauname atsakymą, kodėl Rusijos kariuomenės būklė yra tokia, kokią ir matome“, – reziumuoja Ch.Êf;Grozevas.

Komentarai ()