Ukraina gali gauti branduolinį ginklą? Žlugo Budapešto memorandumas ir ką tai reiškia ()
Ukraina buvo priversta atsisakyti branduolinių ginklų, spaudžiama JAV ir Rusijos tandemo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
90-aisiais Ukraina buvo priversta atsisakyti branduolinių ginklų. JAV ir Rusija susivienijo, kad tai įgyvendintų.
Tai interviu televizijai „Facts ICTV“ pareiškė užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba.
Pasak ministro, Budapešto memorandumo neefektyvumo tema partneriams labai skaudi, tačiau reikia ieškoti išeities. Kartu Kuleba pabrėžė, kad nekaltina savo pirmtakų, nes tuomet „JAV ir Rusijos Federacija iš esmės susivienijo, kad atimtų iš Ukrainos branduolinius ginklus“. Tuo metu šiam tandemui atsispirti buvo be galo sunku, bet dabar Ukraina „žinoma, neatsisakytų branduolinių ginklų“.
„Ne Ukraina atsisakė branduolinių ginklų. Jungtinių Valstijų ir Rusijos Federacijos tandemas – prezidentas Clintonas ir prezidentas Jelcinas – atėmė iš Ukrainos branduolinius ginklus. Tai yra istorinė tiesa, apie kurią reikia kalbėti“, – sakė Kuleba.
Nuo 2014 metų paaiškėjo, kad Budapešto memorandumas neveikia, tad kyla klausimas: „Kas toliau?“
„Jeigu toliau, reikia eiti į Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties šalių konferenciją ir kalbėti atvirai: niekas nepasiteisino, mes ištikimai visiems parodome, kaip gera atiduoti branduolinius ginklus, bet iš tikrųjų čia nieko gero... Taigi, jei Budapešto memorandumas neveikia, reikia kažką daryti. O gal Ukraina turėtų sėdėti tyliai ir ištverti, kaip esame draskomi į gabalus vien dėl to, kad nenorite grįžti prie šios jums skaudžios temos?“, – pridūrė ministras.
Kas yra Budapešto memorandumas
Sutartis tarp Ukrainos, Rusijos, Didžiosios Britanijos ir JAV buvo sudaryta 1994 m. gruodžio 5 d. dėl saugumo garantijų Ukrainai. Tą pačią dieną Ukraina prisijungė prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties. Vėliau prie susitarimo prisijungė Prancūzija ir Kinija.
Pagal memorandumą Jungtinės Valstijos, Rusijos Federacija ir Jungtinė Karalystė įsipareigojo:
- gerbti Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir esamas sienas;
- susilaikyti nuo grasinimų arba jėgos panaudojimo prieš Ukrainos teritorinį vientisumą arba politinę nepriklausomybę;
- susilaikyti nuo ekonominio spaudimo, kuriuo siekiama pajungti savo interesams Ukrainos įgyvendinimą su jos suverenitetu susijusiomis teisėmis ir taip įgyti bet kokį pranašumą;
- siekti, kad JT Saugumo Taryba nedelsiant imtųsi veiksmų, kad padėtų Ukrainai, jei ji taptų agresijos auka arba agresijos, naudojant branduolinį ginklą, grėsmės objektu;
- nenaudoti branduolinių ginklų prieš Ukrainą;
- pasikonsultuoti, jei susiklosčius situacijai kyla klausimų dėl šių įsipareigojimų.
2022 m. vasario 21 d. Ukrainos užsienio reikalų ministerija, remdamasi Budapešto memorandumu, išsiuntė prašymą JT Saugumo Tarybos valstybėms narėms, reikalaudama nedelsiant pradėti konsultacijas.
Prieš tai buvo pasakyta Volodymyro Zelenskio kalba Miuncheno saugumo konferencijoje, kurioje jis pareiškė, kad Ukraina ketvirtą ir paskutinį kartą inicijuos konsultacijas pagal memorandumą ir jei jos nepasikartos arba jei dėl jų nepriimami konkretūs sprendimai dėl saugumo užtikrinimo, tada Ukraina turės visišką teisę manyti, kad Budapešto memorandumas neveikia ir visi 1994 m. paketo sprendimai yra „abejojami“.
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, Lenkijos europarlamentaras Radoslavas Sikorskis pareiškė, kad pradėdama plataus masto karinę invaziją į nepriklausomos Ukrainos teritoriją, Rusija pažeidė Budapešto memorandumą. Anot jo, šiuo atžvilgiu Vakarai turi teisę dovanoti Ukrainai branduolines galvutes, kad apsaugotų jos nepriklausomybę.
Po to Kremliaus propagandistė, Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova apkaltino Lenkijos politikus ekstremizmu ir konfliktų kurstymu, o Valstybės Dūma atvirai grasino Europai sunaikinimu.
