Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį, atvykęs stebėti karinių pratybų Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, esančiuose už tūkstančių kilometrų nuo karo Ukrainoje, jautėsi nepatogiai per susitikimą su savo kariuomenės generalinio štabo viršininku. Tai matyti iš vaizdo įrašo, skelbia „Reuters“.

Karinių naujienų tarnyba „Zvezda“ išplatino vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip V. Putinas ir štabo viršininkas generolas Valerijus Gerasimovas įžengia į stebėjimo kabiną, susėda per didelį tarpą vienas nuo kito ir, laukdami atvykstant gynybos ministro Sergejaus Šoigu, panyra į nejaukią tylą.

V. Gerasimovas, braukė ranka per plaukus ir naršė dokumentus, o V. Putinas, išsiėmęs žiūronus, įsistebeilijo į tolį, vienu metu patvirtindamas generolo komentarą trumpu linktelėjimu.

Would anyone describe this is a happy and confident trio? Putin obviously doesn’t even want to talk with the commander of the 🇷🇺 armed forces. pic.twitter.com/gfgcXfIPwy

— Carl Bildt (@carlbildt) September 6, 2022

Nesmagi kūno kalba atkreipė politikos ir karo analitikų dėmesį socialinėje žiniasklaidoje.

„Putinas akivaizdžiai net nenori kalbėtis su Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadu“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė buvęs Švedijos ministras pirmininkas Carlas Bildtas.

Kiek šviesesnė nuotaika atrodė atskirame įraše, kuriame matyti, kaip V. Putinas su S. Šoigu apsikeičia juokeliais, tuo metu kai V. Gerasimovas kalba telefonu.

Per 195 Rusijos karo Ukrainoje dienas V. Gerasimovas beveik nesirodė viešumoje, ir tai pakurstė spėliones apie jo santykius su V. Putinu, o kartais ir apie jo sveikatą.

Karo studijų institutas (ISW) neseniai skelbė, kad šalies prezidentą V. Putiną apie karo eigą dabar tiesiogiai informuoja karinių operacijų vadai, apeidami gynybos ministrą S. Šoigu ir generalinio štabo viršininką V. Gerasimovą.

Kaip skelbė ISW, Rusijos armija netgi šaiposi iš šalies gynybos ministro, kuris neturi jokio karinio išsilavinimo ar karinės patirties. Remiantis žiniasklaidos pranešimais, jis buvo nušalintas nuo realaus vadovavimo Ukrainoje esantiems kariams.

Apie tai savo tviterio paskyroje paskelbė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija. Nepriklausoma Rusijos žiniasklaida neseniai paskelbė, kad dėl problemų, su kuriomis Rusija susiduria kariaudama prieš Ukrainą, gynybos ministras S. Šoigu šiuo metu yra nušalintas nuo vadovavimo rusų kariams.

Remiantis žvalgybos duomenimis, Rusijos karininkai ir kariai, turintys tiesioginės karo patirties, nuolatos tyčiojasi iš S. Šoigu dėl pastarojo neveiksmingo ir atsainaus vadovavimo, Rusijai negalint kare pasiekti progreso. „S. Šoigu jau seniai bando nusikratyti žmogaus, neturinčio rimtos karinės patirties, reputacijos. Didžiąją savo karjeros dalį jis praleido statybų sektoriuje ir dirbdamas Nepaprastųjų situacijų ministerijoje“, – komentare teigia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

„Važnije istorii“ neseniai skelbė tyrimą, kuriame rašyta, kad S. Šoigu nebėra prezidento V. Putino favoritas. Maža to, jis neseniai viešai pažemino ministrą. Remiantis leidinio šaltinių duomenimis, po atsitraukimo Kyjivo kryptimi V. Putinas net asmeniškai bandė vadovauti pajėgų perkėlimui, bet labai greitai šio sumanymo atsisakė ir dabar tiesiogiai tariasi su kariuomenės vadais, atsakingais už kovinius veiksmus.

V. Putino ir S. Šoigu santykiai taip smarkiai pasikeitė, kad gynybos ministras nedrįsta primygtinai reikalauti sprendimų, kuriuos karininkai laiko būtinais. Pavyzdžiui, kaip rašo „Važnije istorii“, S. Šoigu nereikalauja pradėti mobilizacijos, nes prieš karą žadėjo V. Putinui visus tikslus pasiekti pasitelkiant taikos meto armiją – samdinių pajėgas.

Kaip teigia „Važnije istorii“ šaltiniai, S. Šoigu žmonės samdė viešųjų ryšių ekspertus ir mokėjo už analitinius straipsnius didžiausiose Rusijos žiniasklaidos agentūrose, kad juose būtų pateikiama įtikinamų argumentų dėl mobilizacijos būtinybės. Buvo tikimasi, kad naudojant tokią taktiką ant V. Putino stalo atsiras reikalinga „analitika“, ir jis sutiks pradėti vienokią ar kitokią mobilizaciją. Bet kol kas taip nenutiko.

Užėmusi maždaug penktadalį šalies teritorijos, Rusija, patyrusi didžiulių nuostolių – tiek karių, tiek technikos, kovos lauke faktiškai priėjo aklavietę.

Tęsdamas kas ketverius metus vykstančias „Vostok“ (Rytų) karines pratybas, V. Putinas, regis, siunčia signalą, esą Rusijos kariuomenė, nepaisydama karo poreikių, gali vykdyti įprastinę veiklą.

Tačiau gynybos ministerija tvirtina, kad pratybose, prasidėjusiose rugsėjo 1 dieną, dalyvauja tik 50 000 karių, – tik nedidelė dalis iš 2018 metais dalyvavusių 300 000 karių. Vakarų analitikų nuomone, ir vieni, ir kiti skaičiai perdėti.

Manevruose dalyvavo Indijos ir Kinijos pajėgos, nors neaišku, ar V. Putinas yra matęs, kaip veikia šių šalių kariai.

Antradienį gynybos ministerija išplatino karinio laivyno pratybų vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip Rusijos Ramiojo vandenyno laivynas mokosi paleisti sparnuotąsias raketas „Kalibr“, kurios, anot ministerijos, sėkmingai pataikė į taikinį, esantį už daugiau nei 300 kilometrų (185 mylių).

Pirmadienį Rusijos ir Kinijos karo laivai treniravosi atremti priešo oro ataką naudodami artilerijos oro gynybos sistemas. Praėjusią savaitę koviniai laivai iš abiejų valstybių vykdė priešlaivines, priešlėktuvines ir prieš povandeninius laivus nukreiptas gynybos užduotis Japonijos jūroje, pranešė ministerija.

Vasario mėnesį V. Putinas ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas paskelbė apie partnerystę be jokių apribojimų, pasižadėję glaudžiau bendradarbiauti prieš Vakarus.

Rusija yra didžiausia karinės technikos tiekėja Indijai, kuri pratybas surengė praėjus kelioms dienoms po to, kai Jungtinės Valstijos pareiškė, kad bet kuri šalis, kuri šiuo metu rengia tokius manevrus su Rusija, joms kelia susirūpinimą.

Maskva teigia, kad karinėse pratybose dalyvauja ir karinis kontingentas bei stebėtojai iš Alžyro, Laoso, Mongolijos, Nikaragvos, Sirijos ir šešių buvusių sovietinių respublikų.

Komentarai (1)