Lietuvos žinia netruko pasklisti po Kaliningradą: vyrai kraunasi lagaminus, nesuspėję jau žūsta fronte ()
Pagalbos šauksmą išgirdo – nepaisant nuogąstavimų dėl nacionalinio saugumo, ketvirtadienio vakarą Lietuva paskelbė įsileidžianti ir nuo mobilizacijos bėgančius lietuvių kilmę patvirtinančius arba siekį atkurti Lietuvos pilietybę įrodančius dokumentus turinčius Rusijos piliečius.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lietuviškų šaknų turintys Kaliningrade gyvenantys rusai jau džiūgauja ir kraunasi lagaminus į Lietuvą, o nesulaukę šio sprendimo – žūsta fronte.
Pasieniečiai aiškina, kad papildomų klausimų tokie Rusijos piliečiai nesulauks ir, pateikę dokumentus, galės lengvai įvažiuoti į šalį.
Susikrovė lagaminus
„Jau kai kam sprendimas pavėluotas, bet dar kažką pavyks išgelbėti, o tai – labai džiugu“, – naujienų portalui lrytas.lt penktadienį sakė Kaliningrado lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis.
Bendruomenės pirmininko teigimu, lietuvišką kilmę įrodančius dokumentus turi apie 7 tūkst. Kaliningrade gyvenančių žmonių, tačiau, anot jo, iš tiesų į Lietuvą galėtų pasitraukti apie 2 tūkst. asmenų.
Pasak S.Šamborskio, lietuviškų šaknų turintys Karaliaučiaus gyventojai jau buvo praradę viltį, kad Lietuva juos įsileis, tačiau netikėtai pasirodžiusi žinia netruko pasklisti.
„Jie jau nelabai tikėjosi, bet žmonės, ypač gyvenantys pasienyje, kurie girdi Lietuvos radiją, kai kas ir televiziją mato, tą žinią sužinojo, ir labai greitai ji vienam nuo kito sklido – jau vakare žmonės susikrovė lagaminus ir šiandien ryte stovi pasienyje.
Jau pasieniuose eilės jaunų vyrukų stovi su lagaminais ir eina per sieną. Lietuvos pasieniečiai, parodžius močiutės gimimo metrikus, įleidžia į Lietuvą“, – juokavo S.Šamborskis.
„Tai tie, kurių neišvežė. Daug ką jau spėjo išvežioti“, – pridūrė jis.
Pasak S.Šamborskio, vien iš Eitkūnų miestelio, Rusijai vos prieš savaitę paskelbus dalinę mobilizaciją, į karą Ukrainoje buvo išsiųsti 50 vyrų. Kiek iš viso jau spėta pašaukti lietuvių kilmės Kaliningrado gyventojų – neaišku.
„Įsivaizduokite, koks mastas. Jau lietuvių kilmės yra išvežtų, niekas jų neklausia. Tuo labiau, kad pirmiausia ne rusus semia, o lietuvių kilmės žmones. Jie turi tokią nerašytą taisyklę ar nurodymą pirmiausia iš pasienio rajonų imti vyrus – čia ir skurdžiau gyvenantys žmonės, ir ne rusai“, – pasakojo jis.
„Ir apskritai lietuvių kilmės jaunų vyrukų yra jau žuvusių. Mano krikštavaikis yra žuvęs – jokie jie ne kontraktininkai, tai šauktiniai vyrukai“, – pridūrė lietuvių bendruomenės Kaliningrade pirmininkas.
Dar ketvirtadienį Lietuvos politikai skeptiškai vertino lietuviškų šaknų turinčių rusų iš Kaliningrado pagalbos šauksmą – argumentavo, kad nesugebės patikrinti, ar neįsileidžia Kremliaus režimą palaikančių asmenų.
Be to, pastebėjo, kad iki Rusijos paskelbtos mobilizacijos jie iš Kaliningrado bėgti visai neskubėjo ir savo lietuviškų šaknų neprisiminė.
Pats S.Šamborskis teigė tokių Lietuvos valdžios atstovų nuogąstavimų nesuprantantis.
„Jie tikrai susiras gimines, darbus ir nekels jokių problemų. Be reikalo yra tokie nelabai pagrįsti nuogąstavimai, kad jie kokia nors penktoji kolona. Tikrai ne. Tai yra paprasti žmogučiai, gyvenę įprastą gyvenimą, vargę toje Kaliningrado srityje, daugelis darbų neturėję. Ne tas kontingentas, kuris keltų grėsmę ar imtų V.Putino tiesas įrodinėti“, – tikino S.Šamborskis.
Į jokius papildomus klausimus atsakinėti nereikės
Lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą arba teisės atkurti Lietuvos pilietybę pažymėjimą turintys Rusijos piliečiai sieną galės kirsti be jokių papildomų klausimų, kurią kariaujančią pusę palaiko.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis aiškino, kad pasienio kontrolės punktuose užteks parodyti šiuos dokumentus.
„Po vakarykščio sprendimo atsiranda kategorija tų, kurie turės lietuvių kilmę patvirtinantį arba teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę pažymėjimą. Tai bus dokumentai, su kuriais jie galės patekti į Lietuvą, nors turės ir Rusijos pasą“, – portalui lrytas.lt nurodė G.Mišutis.
Nors Kaliningrado lietuvių bendruomenės pirmininkas kalba apie skubančių link Lietuvos gyventojų srautus, VSAT atstovo duomenimis, kol kas iki penktadienio ryto po pasikeitimų pasienio kontrolės punktų su Kaliningradu nekirto nė vienas dėl šių priežasčių į Lietuvą norintis patekti asmuo.
Anksčiau tokių buvo, tačiau jie nebuvo įleisti.
Stebės itin atidžiai
Dar ketvirtadienį tvirtinęs, kad lietuviškas šaknis turinčių Rusijos piliečių į šalį įsileisti nereikėtų, jei nebus gebama visų norinčiųjų patikrinti, jog Lietuvoje nesusiformuotų Kremliaus gerbėjų ratas, dabar Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas kalba švelniau.
Jo teigimu, Nepaprastosios padėties valdymo koordinavimo komitetas, apsvarstęs galimas Rusijoje paskelbtos mobilizacijos pasekmes bei pastarųjų dienų migracijos iš Rusijos tendencijas, esą įsivertino rizikas ir tokį sprendimą priėmė apskaičiavę, kad jis būtų aktualus ne 30 tūkst. lietuvių kilmės asmenų, kaip kalbėta anksčiau, o tik 2 tūkst., kurie turi kilmę patvirtinančius dokumentus.
Beje, kaip atkreipė dėmesį politikas, apie asmenis, kurie turi šiuos dokumentus, mes daugiau ar mažiau žinome, nes jie yra užfiksuoti Migracijos departamento duomenų bazėje.
„Turint omenyje, kad tai yra gana nedideli srautai, labai atsargiai priėmėme tokį sprendimą, kuris turės nuolat būti atidžiai vertinamas, jog neatsirastų tam tikras šliuzas. Mes visada galime priimti kitus sprendimus, jeigu matome, kad tai tampa nekontroliuojamu procesu“, – portalui lrytas.lt aiškino NSGK pirmininkas.
Tiesa, L.Kasčiūnas neslėpė naująją patekimo į šalį išimtį vertinantis kaip „padidinto dėmesio reikalaujantį sprendimą“.
„Dabar tai bus iššūkis mūsų tarnybos viską sukontroliuoti, bet, tikiu, kad mes susidorosime su juo“, – sakė jis.
Bėgančiųjų srautai
Skaičiuojama, kad per dieną į Lietuvą patenka apie 1300 Rusijos piliečių, o nuo įsigaliojusio sprendimo riboti Rusijos piliečių patekimą į šalį jau buvo neįleista 220 asmenų.
Pusę į šalį įsileistų Rusijos piliečių, anot Vidaus reikalų ministerijos (VRM), sudaro vilkikų vairuotojai, dar beveik pusę – tranzitu vykstantys asmenys.
Iki naujojo VRM sprendimo dėl politinio prieglobsčio Lietuvoje kreipėsi šeši lietuvių kilmės Rusijos piliečiai, tačiau visi jie neatitiko Vyriausybės numatytų sąlygų – bėgo nuo mobilizacijos, bet nebuvo persekiojami režimo.
Nuo praėjusio pirmadienio į Baltijos valstybes ir Lenkiją įleidžiami tik Vyriausybės patvirtintus kriterijus atitinkantys asmenys: Rusijos diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, ES piliečių šeimų nariai, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys rusai.
Taip pat Rusijos piliečiai toliau gali per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui praėjusią savaitę paskelbus dalinę mobilizaciją tūkstančiai rusų vyrų išvyko ir tebevyksta į šalis, kurios juos priima, – Sakartvelą, Kazachstaną, Mongoliją, Turkiją.
