Tai bus kažkas įspūdingo: Ukrainos karys puse lūpų užsiminė apie monstrinį Ukrainos ginklą „Sapsan“ ()
Ukrainos saugumo tarnybos pulkininkas Romanas Kostenko nesakė, kada „Sapsan“ pradės tarnybą Ukrainos ginkluotosiose pajėgose, tačiau sakė, kad taip tikrai bus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kostenko nenori sakyti, kada „Sapsan“ gali pasirodyti Ukrainos ginkluotosiose pajėgose, tačiau patikino, kad tai įvyks artimiausiu metu. Jis atskleidė svarbų niuansą, leidžiantį kalbėti apie šias raketų sistemas kaip apie perspektyvų ginklą, galintį padėti sulaikyti Rusiją nuo tolesnio puolimo.
Patyręs karys apie artėjantį „Sapsan“ dislokavimo laiką sakė: „Tai ne dešimtmečių klausimas. Informacija neviešinama, bet tikiuosi, kad mes sėkmingai pradėsime naudoti šiuos kompleksus“.
Paklaustas ar „Sapsan“ gali pasiekti Maskvą, Kostengo sakė: „Šios raketos turi perspektyvų. Kai kuriomis savo savybėmis ir tikslumu jos yra geresnės už „Iskander“ ir geresnės už „Kalibr“. Tikslumas yra svarbu, o nuotolio klausimas yra antraeilis“.
Kas yra „Sapsan“?
„Sapsan“ (arba „Hrim-2“, „Grom-2“) yra ukrainietiška raketų sistema, suderinanti salvinės raketų sistemos ir taktinių raketų privalumus.
„Sapsan“ po truputį buvo kuriamas ir anksčiau, bet didžiausi darbai pajudėjo 2014 metais. 2016 metais buvo paskelbta, kad Saudo Arabija programai skyrė 40 milijonų dolerių. 2017 metais Ukraina jau turėjo mobilios paleidimo sistemos bazę. 2018 metais „Sapsan“ pasirodė kariniame parade Kyjive, nors sistema dar nebuvo užbaigta. 2019 metais paskelbta, kad du prototipai jau sukurti - vienas bus bandomas Saudo Arabijoje, kitas - Ukrainoje. Vienas „Sapsan“ paleidimo įrenginys vežasi dvi raketas.
Tačiau tuomet bandymai ir sistemos tobulinimas sustojo, sistema buvo nustumta tolyn dėl trūkstamo finansavimo. Buvo teigiama, kad reikės dar bent 300 milijonų, kad „Sapsan“ būtų užbaigta. Finansavimo dokumentai buvo pasirašyti 2021 metais, kad bent jau bandomoji baterija būtų sukurta. Tačiau kaip projektas pasistūmėjo po to - nežinoma.
„Sapsan“ turėtų būti įspūdinga raketų sistema. Ukraina planuoja, kad jos veikimo nuotolis bus 50-500 km. Eksporto versijos potencialiai turės trumpesnį nuotolį nei ukrainietiškos. Viena kovinė galvutė svers apie 500 kg.
Ar „Sapsan“ pasiruošusi tarnybai?
Tai ir keisčiausia - niekas nežino. Nors 2021 metais dar buvo kalbama, kad Ukrainos valdžia nori pajudinti užsisėdėjusį projektą, finansuoti bandomosios baterijos kūrimą, buvo neaišku, ar „Sapsan“ kuriamas toliau. Bet galbūt - sistema galėjo būti paskubinta ir jau prasidėjus karui.
2022 metų rugpjūčio 9 dieną Sakų aerodrome okupuotame Kryme, 220 km nuo fronto linijos, nugriaudėjo keli sprogimai. Pranešta, kad 7 orlaiviai buvo sunaikinti, dar 3-4 buvo stipriai apgadinti. Tiesa, Rusija teigė, kad žuvo vienas žmogus, bet aviacija nuostolių nepatyrė. Buvo spėjančių, kad ataka įvykdyta sistema „Sapsan“.
Kovo 30 dieną Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad Donecke pirmą kartą buvo numušta taktinė raketa „Sapsan“. Rusai neabejoja, kad sistema jau naudojama. Rusija dažnai apibūdino „Sapsan“ kaip „Iskander“ kloną - 8x8 važiuoklės, 2 raketos sistemoje, panašus nuotolis. Tačiau Ukraina niekada nenaudojo „Iskander“ ir kažin, ar turėjo galimybę gerai susipažinti su jos technologijomis. Įdomu ir tai, kad Rusija dabar teigia, kad numuša nemažai HIMARS raketų. Tame pačiame pranešime teigta, kad numuštos 3 HIMARS ir viena „Sapsan“ raketa.
Pagal paskelbtas charakteristikas, „Sapsan“ yra įspūdingas ginklas - 500 km nuotolis yra didžiulis, net jei Maskva lieka nepasiekiama. Taigi, nieko keisto, kad Ukraina apie „Sapsan“ pasirodymą fronte garsiai nepraneš. Jei Ukraina ir turi „Sapsan“, paleidimo įrenginių ir raketų atsargos tikrai nėra didelės.
Ukraina prieš karą vystė nemažai ginkluotės projektų. Iš dalies dėl to, kad siekė stiprinti savo karines pajėgas. Iš dalies dėl to, kad nori turėti stiprią, pajamas generuojančią gynybos pramonę. „Sapsan“ yra geras to pavyzdys. Bet verta priminti ir apie priešlaivinę raketų sistemą R-360 „Neptun“, kuri pradėjo ribotą tarnybą 2021 metais, ir apie savaeigę NATO standartus atitinkančią haubicą 2S22 „Bohdana“, kuri į mūšio lauką išriedėjo jau 2022 metais.