Po 9 metų Lietuvoje kils tik pasyvūs namai, užsienyje jau stiebiasi „protingi“ pastatai (3)
Vienas iš svarbiausių uždavinių, kuriuos šiandien sau kelia žmonija, – sumažinti energijos sunaudojimą. Visi sutinka, kad jai gauti naudojami žemės ištekliai nėra begaliniai, o jų keliama tarša, be abejonės, blogina žmonių gyvenimo kokybę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kita vertus, šiandieninės technologijos gali sukurti stebuklus. Vienas iš jų – kasdienybe tampantys vadinamieji pasyvūs namai, kurie naudoja kelis kartus mažiau energijos, o ateityje patys apsirūpins net visa reikalinga energija.
Pasyvaus namo šildymui per metus tereikia 15 kWh
Pirmasis pasyvus namas buvo pastatytas dar 1991 m. Vokietijoje, Darmstadte. Tai pastatas, kuris pats sau užsitikrina didžiąją dalį energetinių poreikių (elektrą ir šilumą). Tiesa, tuo metu tai buvo brangi statyba, kadangi tokį namą reikia labai gerai apšiltinti, jo langų šilumos pralaidumo koeficientas taip pat turi būti labai mažas, šilumai palaikyti taikomos sudėtingos inžinerinės priemonės, per įstiklinimą, kolektorius, fotoelementus panaudojama saulės energija ir pan.
Anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto Urbanistikos katedros vedėjo Sigito Čereškevičiaus, šiandien tokių namų statybos pagrįstumas užsienyje nekelia jokių abejonių. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Austrijoje, Švedijoje ir kitose valstybėse galima pamatyti ne tik pasyvių individualių namų, bet ir daugiabučių. Pasyvaus namo metinis bendras energijos poreikis – tik 35 kilovatvalandės (kWh) kvadratiniam metrui, o šildymui tereikia 15 kWh kvadratiniam metrui.
Beje, pagal priimtas Europos Sąjungos direktyvas nuo 2018 m. visi visuomeniniai pastatai turėtų būti projektuojami remiantis pasyvaus namo principais, o nuo 2020 m. - ir gyvenamieji namai. Mat paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Europoje atvirai susirūpinta didelėmis būstų energetinėmis sąnaudomis. Pavyzdžiui, Vokietijos ekspertai dar 1995 m. paskaičiavo, kad gyvenamųjų namų ūkiai suvartoja apie 25 proc. visos šalies suvartojamos energijos, o pagrindinės energetinės sąnaudos – 80 proc. - skiriamos būsto šildymui. 1998 m. duomenimis, pateiktais pirmojoje patvirtintoje Nacionalinės energetikos strategijoje, Lietuvos namų ūkiai kartu su aptarnavimo sektoriumi vartojo 44,7 proc. šalies energijos.
Turint omenyje, kad nekilnojamojo turto sektorius, atsigaunant ekonomikai, vėl plėsis, tai nieko gera nežada. Tuo tarpu Kioto protokole ES įsipareigojo iki 2020 m. bendrą šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, lyginant su 1990 m., sumažinti 20 proc.
Šiuo metu pasyvaus namo statyba brangesnė tik 15 proc.
"Reikia pažymėti, kad reikalavimai pastatų apšiltinimui griežtėja. Šiuolaikiniai gyvenamieji namai, ypač statyti po 2004 m., Lietuvoje gerokai ekonomiškesni. Jų energetiniai poreikiai – apie 120-150 kWh/kv. m. per metus. Nuo 2020 m., įsigaliojus ES direktyvoms, Lietuva turės projektuoti gyvenamuosius namus, atitinkančius pasyviųjų namų reikalavimus.
Pasyvių namų technologijos labai sparčiai vystosi. Dar prieš 10-15 metų mūsų inžinieriai sakydavo, kad tokį namą statyti neapsimoka – užuot ėmus žemės šilumą, labiau apsimokėjo šildyti dujomis. Pabrangus iškastiniams energijos šaltiniams ir patobulėjus inžinierinėms priemonėms bei atpigus atsinaujinančios energijos šaltiniams, moderniomis priemonėmis apšiltinti namą darosi vis pigiau nei dujomis“, - teigė pašnekovas.
Pavyzdžiui, per pastaruosius penkerius metus labai patobulėjo saulės baterijos (fotoelementai) elektrai gaminti. Prieš 7-8 metus jų našumas buvo vos 10-15 proc. Dabar jų našumas jau siekia 25 proc. ir daugiau. Prognozuojama, kad po 7 metų jis bus 50 proc. Tai reiškia, kad per 15 metų saulės elementai taip ištobulės, kad reikės penkis kartus mažesnio ploto, norint sukaupti tą patį energijos kiekį, be to, tobulėjant gamybos technologijoms, elementų kvadratinis metras kainuos pigiau.
S. Čereškevičius įsitikinęs, kad Lietuvos saulės energijos išteklių potencialas yra pakankamas – apie 1000 kWh/kv. m. Palyginimui, Vokietijoje šis rodiklis siekia 967-1212, Austrijoje – 1106, Anglijoje – 700.
Anot urbanistikos specialisto, Lietuvoje taip pat yra pakankamai daug vėjo energijos, tačiau mes vis dar įsivaizduojame, kad vėjo jėgainės turi būti 30-100 metrų bokštai su triukšmą keliančiais propeleriais. „Dabartinės technologijos leidžia vėjo jėgaines statyti miesto aplinkoje ar net tiesiog ant namų. Tokių jėgainių ašis yra ne vertikali, o horizontali, jos dirba daug tyliau, nesukelia didelių vibracijų ir nepavojingos paukščiams. Pasaulyje yra pavyzdžių, kaip daugiabučiai gyvenamieji namai aprūpinami energija autonominėmis vėjo jėgainėmis, sujungtomis į bendrą sistemą su saulės fotoelementais. Būtent tokios kompleksinės saulės ir vėjo jėgainės Lietuvoje yra itin perspektyvios“, - pažymėjo architektas.
„Šiuo metu pasyvaus namo statyba brangesnė tik 15 proc., bet toks namas energetinių išteklių naudoja 4-5 kartus mažiau, taigi labai greitai atsiperka. Pasyvus namas sutaupo mažiausiai 75 proc. šildymui reikalingos energijos. Jei namas blokuotas, jo statyba brangesnė vos apie 10-12 proc.
Lietuvoje jau yra ne vienas pasyvus namas
„Pirmasis pasyvus namas Lietuvoje baigtas statyti 2008 m. Vilniaus rajone“, – teigė prof. S. Čereškevičius. – Tai 330 kv. m naudingo ploto dviejų aukštų namas. Pastatas šildomas pasyviais ir aktyviais saulės energijos būdais, geoterminiu šildymo būdu naudojant orinį šildymą, taikant mechaninį vėdinimą su rekuperacine sistema“.
2009 m. Gulbinuose netoli Vilniaus iškilo dar vienas pasyvus namas, o pagal projektą čia numatytas visas pasyvių namų rajonas. Projektuotojai paskaičiavo, kad padidinto sandarumo dviaukščio vieno buto namo šildymui per metus turėtų pakakti apie 15 kWh kvadratiniam metrui, tai yra net keturis kartus mažiau už tradicinių naujos statybos būstų ir beveik dešimt kartų mažiau už senos statybos būstų energijos sąnaudas. 2009 m. kainomis 192 kvadratinių metrų ploto šildymui esą turėjo pakakti kiek mažiau nei 550 litų per metus. Jau parengtas ir pasyvių individualių namų kvartalo Klaipėdoje projektas.
Kol kas vieningų juridiškai įteisintų reikalavimų, pagal kuriuos, atėjus terminui, privalomai bus statomi pasyvūs namai, nėra. Juos turėtų paskelbti Europos Komisija, tuomet kiekviena šalis galės pateikti savo vertinimus ir siūlymus. Tiesa, diskusijos apie tai Lietuvoje vyksta.
Ateityje pasyvius namus keis „protingi“ namai
Pasaulio mokslininkai jau prabilo ir apie tokius pasyvius namus, kuriems nereikia išorinės energijos, kitaip tariant, jie save visiškai išlaiko patys ir gali būti atjungti nuo bendrųjų tinklų. Anot S. Čereškevičiaus, tobulėjant technologijoms, stiprėjant valstybės ekonomikai bei visuomenės finansinėms galimybėms, ateis laikas ir šių naujos kartos „protingų“ namų statybai.
„Jie yra labai taupūs, ekologiškai saugūs, visiškai automatizuoti ir kompiuterizuoti. Kitaip tariant, tai adaptyvūs gyvenamieji namai (smart house). Tokių pastatų yra ne tik brėžiniuose. Multimilijardieriai jau gyvena ir tokiuose namuose“, – šyptelėjo pašnekovas.
