Buvęs energetikos viceministras Romas Švedas teigia, kad dujų sektoriuje Rusijos politika skaldyti tris Baltijos valstybes pasiteisina, nes šalys dujų sektoriuje iki šiol nesusitaria dėl bendrų taisyklių, kaip kad buvo susitarta dėl elektros rinkos sukūrimo. Tokią nuomonę jis išsakė skaitydamas paskaitą dvidešimtmetį švenčiančiame Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.

Taip R. Švedas atsakė į studento klausimą, kodėl Lietuva planuoja statyti savo suskystintų dujų terminalą, kai kalbama ir apie regioninio terminalo statybas.

Pasak jo, Lietuva priėmusi Gamtinių dujų įstatymo pataisas pasirinko atskirti gamtinių dujų tiekimą nuo gamybos, tuo tarpu estai vis dar mąsto, ar pasielgti taip pat, o latviai tokių ketinimų išvis neturi. Dėl šios priežasties Baltijos šalys gali nesugebėti susitarti dėl bendrų teisės normų, kaip bus prekiaujama dujomis, jeigu būtų pastatytas regioninis gamtinių dujų terminalas.

„Elektros srityje mes turime bendrą rinką, bendras taisykles, bendrą teisinę bazę. Dujų srityje tenka konstatuoti, kad vienintelio išorinio dujų tiekėjo įtaka suskaldyti tris Baltijos šalis yra veiksminga. Ir susidaro tokia situacija, kad nėra vieningų taisyklių. Todėl dabar mano atsakymas toks – šis klausimas yra atviras, nes jeigu jau priimi sprendimą statyti (regioninį terminalą), statyti reikia taip, kad visos trys Baltijos šalys įdėtų savo kapitalą. Dėl to reikia žinoti, kaip jis funkcionuos“, – pasakojo R. Švedas.

Jo teigimu, pats terminalas pastatomas visiškai paprastai, tačiau lieka klausimų, kaip bus prekiaujama gamtinėmis dujomis, jeigu visose trijose valstybėse galios skirtingos teisės normos.

„Klausimas sudėtingas, kadangi tas terminalas, tiesiog kaip terminalas, gali būti pastatomas, užsakomas, inžinieriai jį pagamins, čia jokios problemos. Bet pagrindinis klausimas, kaip terminalas funkcionuos rinkoje, kokia yra teisinė bazė“, – pasakojo R. Švedas.

Pagrindinė kliūtis bendriems sprendimams, anot jo, yra vienintelio gamtinių dujų tiekėjo, tai yra Rusijos, sėkmė skaldant Baltijos valstybes, nes Lietuva ėmėsi aktyviai įgyvendinti trečiąjį Europos Sąjungos energetikos paketą ir atskyrė gamtinių dujų tiekimo bei gavybos veiklas, Estija dar tik apie tai svarsto, o Latvija nutarė to nedaryti.

„Lietuva priėmė Gamtinių dujų įstatymą praeitų metų pavasario sesijoje ir Lietuva pasirinko sprendimą, kad nori atskirti perdavimo sistemą nuo tiekimo dujų sektoriuje. Estai sako, kad irgi galbūt taip darys, latviai sako – mes taip nedarysime. Klausimas toks – iš vienos pusės atrodo, nepatogu prieš kaimynus, nes statome savo, nors yra regioninės iniciatyvos, bet iš kitos pusės, kaip tas regioninis terminalas funkcionuos“, – teigė buvęs viceministras.

„Ne visai diplomatiškai sakant, mes nenorime būti priklausomi nuo latvių, nes nežinome, kas lems jų projektų eigą“, – reziumavo Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas, reguliavęs diskusiją tarp R. Švedo ir auditorijos.

Komentarai (0)