Trokštate „iPhone“, tačiau neturite pinigų? Žvilgtelėkite į kairę: prieš jūsų akis – telefonas „iPhone“, tik šiek tiek storesnis ir tik truputį kitaip veikia, tačiau labai pigus ir su dviem SIM kortelėmis. Norite originalesnio gaminio? Kaip jums „Nokia“ telefonas štai ten dešinėje su TV antena? Priminsime, kad originalusis „Nokia“ telefonas tokios funkcijos neturi... tik mūsų, modifikuotas ir pagerintas, tik šiandien ir tik už 49 JAV dolerius.

O gal: sveiki atvykę į Kiniją – buvusią klastočių, o nuo šiol unikalių, modernių ir išskirtinių gaminių šalį? Monotonija kelia nuobodulį, o žmogus – tokia būtybė, kuri negali ilgą laiką daryti to paties. Net ir vieno iš klastotes gaminančių fabrikėlių Kinijoje direktorius suprato, kad kopijuoti nėra taip smagu, kaip kurti patiems. Jei jau sugrūdo į neva „iPhone“ du SIM kortelių dėklus, gal ir korpuso spalvą galima kitokią parinkti? O pakeitus spalvą, žiūrėk, jau norisi ir kitokio korpuso dizaino, mygtukų išdėstymo… Štai jums ir naujas gaminys! Klastočių fabrikėlio Kinijoje direktorius trina rankas – naujasis masiškai pradėtas gaminti telefonas jam patinka kur kas labiau nei nevykusi „iPhone“ kopija. Gal šis telefonas nebus pelningas ir nelabai pradžiugins pirkėjus, tačiau tai pradžia originalumo link.

„Xiaomi“

Taigi, ne visi Kinijos gamintojai nori kopijuoti Vakarų gaminius. Yra ir tokių, kurie suprato, kad gali pagaminti ne tik pigiau, bet ir geriau, ne kopijuodami, o investuodami į tyrimus ir kūrybą. Viena tokių bendrovių – „Xiaomi“, sėkmingiausia Kinijos išmaniųjų telefonų gamintoja, kuri rugpjūčio pradžioje pristatė jau antrą pačių sukurtą telefoną. Originalumas, patvarumas ir maža kaina leido šiai gamintojai išsiskirti iš minios. Tiek Kinijos, tiek pasaulio žiniasklaida jau bando lyginti „Xiaomi“ su JAV bendrove „Apple“. Kodėl?

Lietuvoje apie „Xiaomi“ mažai kas girdėjo. Pekine biurą turinti bendrovė neseniai sulaukė papildomų investicijų ir buvo įvertinta 4 mlrd. JAV dolerių. Pajamos iš veiklos per pirmus du šių metų ketvirčius siekė beveik 1 mlrd. JAV dolerių. Tad kinų bendrovė jau vertingesnė nei „RIM“, gaminanti telefonus „BlackBerry“. Ko gero, netrukus pralenks ir „Nokia“.

Pirmasis „Xiaomi“ telefonas su 8 megapikselių fotoaparatu ir dviejų branduolių procesoriumi „MI-One“ įvertintas palankiai. Iš viso parduota net 3 mln. jo kopijų.

Bendrovės unikalumas yra tas, kad ji ne tik gamina gerus telefonus, bet ir skiria dėmesio pakuotei, dokumentacijai bei įrenginio pristatymui. Visa tai, žinoma, patinka pirkėjams. Neseniai bendrovė surengė tikrą šou – slaptumas, pompastika, teatrališkumas, viskas taip, tarsi naujojo telefono pristatymą būtų režisavęs pats S. Jobsas. Darbininkų vaikymas ir keturias valandas trukęs šviesų reguliavimas, kad telefonas, scenoje laikomas bendrovės vadovo Lei Juno, suspindėtų taip, kad visus pakerėtų.

Naujasis Jobsas?

Bendrovė „Xiaomi“ atsirado dėl kelių entuziastų ir rizikos kapitalo. Kadangi ji vadinama kiniškąja „Apple“, jos vadovas Lei Junas pelnytai pramintas kinų S. Jobsu. Jis ekscentriškas, nepailstantis ir viskuo besidomintis. Nešioja mėlynus džinsus ir juodus marškinėlius, laisvalaikiu šūkauja ant kolegų, o užsidaręs savo kabinete gali ir apsiverkti. Jis – bendrovės veidas, moka pakerėti publiką ir išsiskiria puikia iškalba. 43 metų sulaukęs verslininkas milijonierius turi visą būrį gerbėjų, su kuriais noriai bendrauja socialiniuose tinkluose. Taip pat bendrovė „Xiaomi“ reguliariai rengia jos telefonus įsigijusių žmonių susitikimus, kuriuose dainuojama, linksminamasi ar žaidžiami stalo žaidimai. Tad visai nenuostabu, kad dalis gerbėjų – beveik religiniai fanatikai, pasiruošę ginti savo idealizuotą herojų, kad ir kas atsitiktų. Tokiu pirkėjų lojalumu, be „Xiaomi“, pasaulyje gali pasidžiaugti tik dar viena bendrovė – „Apple“.

Lei Junas taip pat linkęs pameluoti ar nutylėti teisybę. Ne kartą viešai žiniasklaidai tvirtino, kad už kiekvieną parduodamą telefoną bendrovė gauna vos kelias dešimtis dolerių, nors, anot ekspertų, pelnas už kiekvieną parduotą telefoną yra bent 100 JAV dolerių.

2010 m. įkurta „Xiaomi“ – ne pirmoji Lei Juno įmonė. Dar 2004 m. jis sėkmingai pardavė tinklalapį joyo.com bendrovei „Amazon“ už 75 mln. JAV dolerių. 2007-aisiais prikišo nagus prie antivirusinę programinę įrangą gaminančios „Kingsoft“ sėkmės, taip pat investavo į daugybę mažesnių projektų.

„Xiaomi“ atsirado po to, kai Lei Junas su partneriu ir draugu Lin Binu (buvusiu „Microsoft“ ir „Google“ inžinieriumi) pradėjo svajoti apie nuosavų telefonų gamybą. Jo draugas tapo bendrovės prezidentu, o Lei Junas pasiliko laisvę kurti tokius gaminius, kokių geidžia. Tad iki pirmojo telefono pasirodymo bėgo mėnesiai, kol buvo planuojamas ir kuriamas išskirtinis telefonas. Pagrindinis išskirtinumas – telefone įdiegta modifikuota ir lokalizuota „Android“ versija, papildomos mokamos paslaugos vartotojams panorėjus. Rizika pasiteisino, pirkėjams jis patiko.

Be to, bendrovė beveik nieko neišleidžia reklamai. Žinia apie puikus telefonus sklinda iš lūpų į lūpas, interneto komentaruose ir forumuose. Žiniasklaida spėlioja, ką „Xiaomi“ pristatys, ir vaikosi gandų.

Lei Junas, kaip ir S. Jobsas, labai nemėgsta konkurencijos, tad mintis, kaip „perspjauti“ visus Kinijoje, o vėliau – ir pasaulyje, nuolat sukasi jo galvoje. „Xiaomi“ vadovas neneigia, kad jį įkvėpė S. Jobsas, tačiau nenori būti su juo lyginamas. Pasak jo, jei S. Jobsas būtų gyvenęs Kinijoje, jam nebūtų pasisekę, nes amerikietis buvo perfekcionistas, o Kinijoje visai kita kultūra, kurioje nuolat ieškoma kompromisų. Pasak Lei Juno, būtent šios svarbios detalės nesupranta daugelis Vakarų bendrovių, nusprendusių užsiimti verslu Rytuose.

Vienas dalykas tikrai aiškus. Kinijoje, kurioje pasaulinė finansų krizė padarė mažai žalos, išmaniųjų telefonų populiarumas auga. Prognozuojama, kad kitais metais jų poreikis didės net 76 procentais. Pardavusi 3 mln. pirmos kartos telefonų, „Xiaomi“ tikisi parduoti bent 5–6 mln. antros kartos įrenginių. O priešakyje – dar 230 mln. mobiliojo ryšio vartotojų Kinijoje.