Finansų ministerija paskelbė, kad valstybinės įmonės per 9 šių metų mėnesius į šalies biudžetą pervedė 159,383 mln. litų dividendų, nors tikėtasi gerokai daugiau, rašo „Respublika“. Vien iš „Visagino atominės elektrinės“ tikimasi iki spalio 21-osios gauti 275 mln. litų.

Ji galės tai padaryti, nes vien per pirmą šių metų pusę uždirbo net 501,8 mln. litų grynojo pelno. Energetikos ekspertai tvirtina, kad tokį pelną bendrovei sukrovė elektros vartotojai, gerokai permokėdami už elektrą. O jei statysime naują elektrinę – elektros kaina tik didės.

Tačiau „Visagino atominės elektrinės“ vadovo Rimanto Vaitkaus tvirtinimu, bendrovė šiemet uždirbo ne pusę milijardo litų, kaip nurodoma nepriklausomų auditorių įmonės finansinės veiklos ataskaitoje, o kur kas mažiau. „Be abejonės, pelnas suplaukia iš antrinių įmonių, daugiausia – iš LESTO ir LITGRID. O pati pirminė įmonė konkrečios veiklos nevykdo, išskyrus antrinių įmonių valdymą ir naujos elektrinės projekto parengimą. Tačiau nepagalvokite, kad vartotojai permoka už elektrą, todėl mes uždirbome pusę milijardo per pusmetį. Čia yra per daugybę metų sukauptas pelnas, sukauptas rezervas, iš kurio galima išmokėti dividendus. Nėra taip, kad elektros tarifai padidėjo ir uždirbome pelno. Be to, ir tarifai, galima sakyti, nepadidėjo. Bent jau tai daliai, kuri susijusi su mūsų įmonių veikla“, – sakė R. Vaitkus.

Energetikos ekspertas Martynas Nagevičius tvirtina negalintis tiksliai pasakyti, kiek elektros kaina vartotojams galėtų būti mažesnė ir „Visagino atominė elektrinė“ dar galėtų dirbti nenuostolingai, nes tam reikia atidžiai išnagrinėti bendrovės finansines ataskaitas.

„Tačiau iš esmės tokį didelį pelną nulėmė tai, kad vartotojai permoka už elektrą. Juk pelnas priklauso nuo to, kiek nustatytos kainos yra didesnės už išlaidas. Jei elektros perdavimo, paskirstymo, pardavimo kainos, Elektrėnų elektrinei mokamos sumos yra didesnės, nei galėtų būti, – natūralu, kad susidaro didelis pelnas. O nuo kitų metų dar ir VIAP didės ir į jį dar neįtrauktos naujos atominės elektrinės statybos išlaidos. Jei dar ir su Europos Komisija nesutarsime dėl didesnio finansavimo Ignalinos elektrinės uždarymui, VIAP tik didės, o kartu brangs ir elektra“, – prognozavo M. Nagevičius.

„Respublika“ jau skelbė, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija kitiems metams nustatė 33 proc. didesnį Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžetą. Dėl to elektra vartotojams gali pabrangti nuo 46 iki beveik 50 centų už kilovatvalandę, mat VIAP yra viena elektros kainos vartotojams sudedamųjų dalių. Kitais metais VIAP biudžetas sieks 963,961 mln. litų, arba net 240,3 mln. litų daugiau nei šiemet. Buitiniai vartotojai VIAP mokės nebe 7,04 cento už kilovatvalandę, o 10,49 cento, arba net 49 proc. daugiau. Tačiau pramonės įmonės, sau gaminančios elektrą, mokės mažiau. Kitaip tariant, kad lengviau gyventų pramonės įmonės, našta užkraunama mokesčių mokėtojams. Tiesa, toks sprendimas nėra naujiena pasaulyje - panašiai daroma ir Vokietijoje.

Komentarai (5)