Latvija ir Estija mažiau priklausomos nuo Rusijos nei Lietuva, kadangi sugeba daugiau elektros energijos pasigaminti patys, todėl šių šalių dalyvavimas Visagino atominės elektrinės (VAE) projekte yra daugiau iš solidarumo tarp Baltijos šalių, o ne ekonominės naudos. Taip teigia Latvijos viešosios politikos centro „Providus“ energetikos ekspertas Reinis Aboltinis.

„Transparency International“ rengtoje diskusijoje „Kiek skaidrumo reikia VAE projektui?“ dalyvavęs svečias iš Latvijos teigė kol kas nematantis ekonominės naudos jo šaliai iš dalyvavimo naujos atominės elektrinės projekte, tačiau sakė tikįs, kad Latvijos ir Estijos šalių parodytas solidarumas įsitraukiant į projektą yra gražus gestas.

Tiek Estija, kuri gaminasi energiją iš naftos skalūnų, tiek Latvija, kuri daug energijos generuoja iš Daugavos upės, nėra tiek priklausomi nuo elektros energijos importo kaip Lietuva. Todėl, eksperto nuomone, būtent tik Lietuvai šis projektas reikalingas.

„Lietuva yra bėdoje, jei būčiau lietuvis tikriausiai būčiau už šį projektą, bet Latvija gali pasigaminti pakankamai daug elektros iš Daugavos, be to turi gana didelį biomasės potencialą. Sakyčiau, kad solidarumas yra vienas iš argumentų, kodėl šalys tariasi. Manau, kad būtent daugiau dėl solidarumo Latvija ir Estija įsitraukė į projektą, o ne dėl ekonominių sumetimų, kadangi reikšmingų ir tikslių skaičiavimų nebuvo. Atrodo, kad VAE projekte yra daugiau klausimų nei atsakymų“, - kalbėjo ekspertas.

Pasiteiravus, ar Latvijai pakanka informacijos apie VAE projektą, R. Aboltinis pripažino, kad informacijos trūksta: „Atrodytų, kad informacija, kuri mus pasieks, priklauso tik nuo VAE įmonės. Pavyzdžiui, kalbant apie elektros kainą susidaro įspūdis, kad tas skaičius, kuris buvo paminėtas anksčiau, yra be išorinių išlaidų įskaičiavimo. Taigi tikroji kaina tikriausiai nebus tokia patraukli, kaip atrodė iš pradžių. Gal VAE įmonė ir „Hitachi“ ras įtikinamų argumentų, bet kol kas tai neatrodo labai įtikinančiai“.

„Nesu nei už, nei prieš projektą. Bandau stebėti nešališkai, analizuoju situaciją, kaip projektas vystosi, kokius argumentus naudoja šalys, prie kokios informacijos galima prieiti. Iš to ką matau dabar, spekuliuojama 1 mlrd. eurų suma, kuria galbūt investuotų Latvija, ir už tai ji gautų 275 MW galios, kas yra pusė Rygos elektrinės antrojo bloko galingumo. VAE elektros kaina turi būti labai gera ir mažesnė nei ta, už kokią pagamina Lenkija iš anglies, Latvija iš dujų ar Estija iš naftos skalūnų“, - tęsė specialistas.

Energetikos specialistas paminėjo, kad nepaisant to, kad kaimyninės šalys geriau apsirūpina elektros energija, visgi kiekviena šalis turi savo neišspręstų sistemų ir bendras regioninis projektas išlieka viliojančiu. „Iš kitos pusės atominė energetika – ne vienintelis sprendimas dėl energetinės priklausomybės. Tiesiamos jungtys su Skandinavijos šalimis ir prekyba elektra vieningoje rinkoje gali padėti šalių energetikos portfeliui“, - sakė latvis.

Pasak R.Aboltinio, Latvija jau pasididino savo elektros gamybos galią modernizuojant elektrinę Rygoje, keičiant turbinas Daugavos hidroelektrinėje. Daug vilčių dedama į biomasę ir atsinaujinančius energijos šaltinius.

Komentarai (1)