Nebijokime klysti: pamokančios Steve Jobso klaidos (0)
Kaip ir bet kokio kūrybinio proceso metu, norėdamas sėkmingai plėsti bendrovę ir kurti inovacijas, verslininkas privalo nebūti tobulas bei daryti klaidas – tam, kad išsiaiškintų, kas veikia, o kas – ne. Ši taisyklė galioja ir verslininkams, kurie veiklą vykdo neištirtose teritorijose – naujai susiformavusiose rinkose.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Prireikė daugybės eksperimentavimo metų, kol Jackas Dorseyus galiausiai sukūrė socialinį tinklą „Twitter“. Howardui Schultui prireikė daug kantrybės, kol šis išplėtojo „Starbucks“ kavinių tinklą.
Nepaisant to, ką girdėjote ar skaitėte apie vieną iš „Apple“ įkūrėjų ir ilgametį bendrovės vadovą Steve‘ą Jobsą, jis nebuvo kažkuo išskirtinis. Remiantis „Harvard Business Review“ medžiaga, pateikiame penkias didžiausias S. Jobso klaidas.
J. Sculley verbavimas tapti „Apple“ vadovu
Jausdamas, kad jam trūksta patyrusio operacijų ir rinkodaros vadovo, tuomet 29-erių S. Jobsas suviliojo „PepsiCo“ vadovą Johną Sculley legendine fraze: „Ar nori likusį savo gyvenimą pardavinėti pasaldintą vandenį ar prisijungti prie manęs ir pakeisti pasaulį?“ J. Sculley neatsispyrė ir per dvejus metus surinko valdybą, kuri atleido patį S. Jobsą.
Taigi, suklysti dėl darbuotojų gali bet kas, svarbiausia nepasiduoti nesėkmėms.
Manymas, kad „Pixar“ gamins kompiuterinę įrangą
Kai S. Jobsas nusipirko George‘o Lucaso grafikos bendrovę „Pixar“, jis nesitikėjo uždirbti pinigų kuriant animacinius filmus. Iš pradžių jis manė, kad „Pixar“ taps kompiuterinės įrangos gamintoja.
Net ir vizionierius S. Jobsas negalėjo nuspėti tolimesnių įvykių – jis pasidavė kitų vadovų įtikinėjimams kurti pilnametražius animacinius filmus.
Deja, nepasisekė nei viena, nei kita.
Nežinojimas, kas yra „NeXT“ klientai
1996 metais S. Jobsas pardavė „NeXT“ bendrovę korporacijai „Apple“ už 429 mln. JAV dolerių. Dar tuomet vizionierius tikėjo, kad „NeXT“ bus didelis dalykas. Nedaug kas su juo sutiko ir buvo teisūs.
Bendrovė nuo pat pradžių nerado savo vietos rinkoje, o tai geriausiai iliustruoja vaizdo įrašas, kuriame S. Jobsas perteikia „NeXT“ viziją. Jis sako: „Iki šiol mes nežinojome, kas yra mūsų vartotojai – tuoj paaiškinsiu, kodėl.“
Daugybės naujų produktų žlugimas
„The Apple Lisa“, „Macintosh TV“, „The Apple III“, „The Powermac G4 Cube“. S. Jobsas puikiai suvokė, kuria kryptimi vystysis technologijos, tačiau ne kartą apsišovė spręsdamas kitus produkto elementus, tarkim, kainodarą.
Pamoka tokia: žmonės greitai pamiršta nepasisekusius ir nebeegzistuojančius produktus, jei reguliariai pristatomi nauji ir pasisekę produktai (S. Jobso atveju – „iPod“, „iPhone“, „iPad“ ir kt.).
Ankstyvi bandymai atsikratyti „Pixar“
Po to, kai įsigijo „Pixar“ už 10 mln. JAV dolerių. S. Jobsas bandė parduoti šią bendrovę daugybę kartų vien tam, kad susigrąžintų pinigus. Tarp galimų pirkėjų buvo Billas Gatesas, Larry Ellisonas ir kiti žinomi IT verslininkai. Niekas nesusidomėjo. Ir nors S. Jobsas dėl to nerimavo ir nuolat suko galvą, kaip atsikratyti „Pixar“ už 10 mln. JAV dolerių, vėliau paaiškėjo, jog skubėti ir nerimauti visai nereikėjo: 2006 metais „Pixar“ parduota korporacijai „Disney“ jau už 7,4 milijardus JAV dolerių. Šiuo atveju S. Jobsui tiesiog pasisekė - jei ne pasyvi IT verslininkų reakcija, „Pixar“ jis būtų pardavęs gerokai greičiau už nepalyginti mažesnę kainą. Taigi, ne visada už gerą verslo sandorį atsakinga verslininko išmintis - kartais tai tiesiog aplinkybių sutapimas ir sėkmė.
Net ir patys sėkmingiausi mūsų laikų verslo šviesuliai dažnai klysta. Netobulumas yra kūrybinio proceso ir gyvenimo dalis, tačiau gyvename kultūroje, kurioje esame paralyžiuojami baimės patirti nesėkmę. Tai neskatina veiksmo. Priešnuodis – nedideli, didelės rizikos nereikalaujantys eksperimentai. Revoliucija bus improvizuojama.
