Ar užaks Sueco kanalas? Plaukti per jį nebeapsimoka (9)
To niekas nesitikėjo. Jūrinis kuras jau yra toks pigus, kad vežėjams, gabenantiems prekes iš Europos į Aziją, yra pelningiau nukreipti savo laivus aplink Afriką, nei mokėti mokestį plaukiant per Sueco kanalą, rašo portalas „gazeta.pl“ ir klausia, kaip tai gali būti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Sueco kanalas ir Panamos kanalas pastaruoju metu išgyvena sunkius laikus. Nors dar prieš pusę metų Egipte atšvęstas renovuoto Sueco kanalo atidarymas (per 80 mlrd. dolerių investicija leido perpus sutrumpinti kanalo perplaukimo laiką), šiandien investuotojai plaukus raunasi nuo galvos, teigia portalas.
Nuo pernai metų spalio mėnesio 115 prekybinių laivų, plukdančių krovinius maršrutais Europa–Azija ir Azija–JAV Rytų pakrantė, pakeitė kursą. Jie mieliau plaukia aplink Afrikos Gerosios Vilties kyšulį, užuot plaukę per abu kanalus, ką darė iki šiol. Kodėl apsigręžta 180 laipsnių?
Dėl visų šių bėdų kaltos krintančios naftos kainos, kurios netiesiogiai turi įtakos jūrinio kuro kainai. Pavyzdžiui, šiuo metu už vieną toną populiaraus bunkerinio kuro IFO 380 Antverpeno uoste tenka sumokėti apie 130 dolerių, o prieš metus už jį tekdavo pakloti 305 dolerius (bunkeriniu kuru vadinami bet kurie laivuose naudojami degalai, gauti iš distiliuojamos naftos atskyrus benziną; šis pavadinimas kilęs nuo žodžio „bunkeris“ – patalpos laivo dugne kurui laikyti. – Red.). Laivų savininkams dabar labiau apsimoka papildomai mokėti už kurą ir savaite pailginti maršrutą, nei mokėti didelius mokesčius plaukiant per kanalus.
Portalas pastebi, kad situacija vandenyse aštrina ir krizę rinkoje, susijusioje su sausakrūviais laivais, kurie be kitų biriųjų krovinių plukdo ir mineralines žaliavas. Laivų yra per daug, dėl ko jau kelerius metus mažėja frachtas – mokestis laivo savininkui už krovinių gabenimą, ir savininkai tiesiog uždirba mažiau pinigų.
Reikia taip pat prisiminti, kad pasaulis visą laiką priverstas kentėti dėl Kinijos ekonomikos nesėkmių. Kai Kinijoje mažėja plieno gamyba, laivybos įmonės automatiškai mažiau bepateikia užsakymų rūdos ir anglies pervežimui. Susiduriant su tokiomis problemomis labiau apsimoka ištęsti kelionę, apiplaukiant Afriką, nei mokėti papildomus mokesčius. Sąnaudų optimizavimas? Kiekviena bendrovė būtų pasielgusi lygiai taip pat. Krovinių pervežimui galioja tos pačios taisyklės, reziumuoja „gazeta.pl“.
