Lietuva, reaguodama į Rusijos veiksmus Rytų Ukrainoje ir nuolat eskaluojamą karinį aktyvumą Baltijos jūros regione, šiemet pateko į geriausiai gynybą finansuojančių NATO šalių dešimtuką. Lietuva devinta, nors dar pernai buvo dešimčia pozicijų žemiau. Šią savaitę Lietuva pasirašė sutartį su Vokietija dėl brangiausio per Nepriklausomybės metus kariuomenės pirkinio. Sandorio vertė 386 mln. eurų.

Brangiausias, tačiau moderniausias ir pagal Lietuvos reikalavimus pagamintas pirkinys. Tokios bus ratuotos pėstininkų kovos mašinos Boxer. Kol kas jų turi tik Vokietija ir Nyderlandai, mūsų šalis bus trečioji įsigijusi. 30 milimetrų pabūklu, kulkosvaidžiais ir raketomis aprūpinta technika priešų sunkiąją ginkluotę gebės naikinti 4 km atstumu. Pirmieji keturi vilkai – taip Lietuva pavadino savo naujausią pirkinį, – kariuomenę pasieks jau kitų metų pabaigoje, o iki 2021-ųjų du batalionai –Algirdo ir Birutės – sudarantys greitojo reagavimo pajėgų pagrindą, bus papildyti 88 kovos mašinomis. Bus praplėsta ir infrastruktūra, atsiras remonto bazės. 

„Tokių dalinių, kurie gali manevruoti mūšio lauke, labai greitai keisti mūšio pozicijas, ir su tokiomis ugnies sistemomis niekada neturėjome Lietuvos kariuomenėje. Tai yra milžiniškas žingsnis į priekį“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas Vytautas Jonas Žukas.

Tačiau tai tik vienas iš didesnių Lietuvos kariuomenės pirkinių. Pastaruosius kelerius metus kariuomenė ypač intensyviai modernizuoja pajėgas ir įsigyja naujos technikos.

Birželį į Lietuvą atkeliavo pirmosios iš Vokietijos pirktos savaeigės haubicos, kurios taikinius gali naikinti iki 40 km atstumu, kitos Lietuvą pasieks 2019-iais. Kartu su haubicomis nupirkta šarvuočių ir evakuacijos tankų, bus apmokyti šios technikos specialistai, operacijų planavimo karininkai. Iš Jungtinių Valstijų perkama papildomai vidutinio nuotolio prieštankinės valdomų raketų sistemos „Javelin“, iš Lenkijos įsigyta artimojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemų GROM, pėstininkai, žvalgybos padaliniai bus aprūpinti bepiločiais orlaiviais. 

 Perkami ilgojo nuotolio radarai, ši sistema leis greičiau reaguoti ir perspėti apie oro grėsmes, palengvins NATO oro policijos valdymą, užtikrins nepertraukiamą oro erdvės stebėjimą ir kontrolę. Integruotos Karinių jūrų pajėgų ir sienos apsaugos jūros stebėjimo sistemos. Modernizuotos ryšio sistemos laivuose ir Jūros koordinacinio ir gelbėjimo centro ryšio sistemos. O iš Danijos karinių jūrų pajėgų planuojama įsigyti dar vieną patrulinį laivą. Pasak karybos eksperto, ši sritis yra itin svarbi. Nes dažniausiai kalbama apie invaziją sausuma, o pamirštamas pavojus iš jūros.

„Reikėtų mąstyti apie modernią pakrantės apsaugos sistemą, kuri neleistų priplaukti laivams, tai būtų pabūklai, patrankos ar kitokia sistema, kuri galėtų laivus fiksuoti. Jos tikrai egzistuoja, jų yra. Tad mes turėtumėme neužmiršti ir jūrinės dimensijos, ne laivai, bet labiau pakrantės apsaugos, pakrantės artileriniai įtvirtinimai“, – sakė VU TSPMI dėstytojas Deividas Šlekys.

Dar vienas svarbus pirkinys laukia ateityje. Lietuva kol kas yra apsirūpinusi tik artimojo nuotolio oro gynybos sistemomis, o jų neužtenka. Mūsų šalis dar birželį paskelbė, kad pradės derybas su Norvegija dėl vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAM pirkimo. Apie tai, kad reikia stiprinti šio regiono oro gynybą kalba ir NATO vadovybė. Planuose, Baltijos šalių ir Lenkijos bendra vidutinio nuotolio oro gynybos sistema.

„Šarvuota technika atviromis vietomis nejuda be priedangos iš oro atakų. Tarsimės, mūsų dar laukia ilgos derybos. Žiūrėsim, kokias sistemas į Lietuvą atsiveš mūsų sąjungininkai vokiečiai, taip pat, ką patars JAV, tarsimės su partneriais iš Baltijos šalių. Žodžiu darbas vyksta, galvojam apie tai. Tikrai suprantam, kad trumpojo nuotolio oro gynybos sistema yra nepakankama“, – apie saugumo užtikrinimo planus pasakojo Lietuvos kariuomenės vadas.

„Ta sistema galėtų būti integruota į NATO ir NATO sąjungininkai galėtų pasinaudoti ta infrastruktūra, kurią mes turime. Kalbant apie Lietuvą, Latviją ir Estiją reikėtų kartu apsijungti, tai būtų pats geriausias sprendimas, nes taip užtikrintumėme visą Baltijos rytinio regiono saugumą“, – savo nuomonę išsakė ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis.

Tačiau ekspertai pastebi, kad nepaisant sugrąžintos privalomosios karo tarnybos, naujausių ginkluotės pirkinių, reikia stiprinti ir profesionalų kariuomenę. Esą trūksta investicijų į eilinį karį.

„Mums reikia dar vieno, mano manymu, karinių pratybų miestelio, kurį esame pastatę Pabradėje, netgi kur nors pajūrio pusėje, mums reikia permąstyti karininkų edukaciją, nes kariuomenė plečiasi, karininkų reikia daugiau. Kaip mes juos mokom, ar pakankamai pritraukiam žmonių, nes jei šnekam apie tris brigadas ateityje, o gal ir daugiau, tai kas joms vadovaus?“ – retoriškai klausė karybos ekspertas D. Šlekys.

Tuo metu D. Antanaitis sakė, jog užtenka pažiūrėti į atlyginimus: žemesnės grandies karys gauna palyginus nedidelį atlyginimą, kitas dalykas – socialinės garantijos. Karys turi galvoti apie karines operacijas, o ne tai, kur pavalgyti ar surasti geresnį darbą.

„Ekipuotės, ginkluotės klausimas, kalbant apie profesionalus, tai išsispręs iki šių metų pabaigos. Visa Lietuvos kariuomenė bus ekipuota ir perginkluota. Taip, kad mes tikrai nežiūrim, į šiuos dalykus kaip į antrą prioritetą. Kitas dalykas, greitojo reagavimo pajėgos, kurios sudaro smogiamąją Lietuvos kariuomenės jėgą, jos sudarytos PKT, o atlyginimų kėlimas, visi kiti dalykai, tai yra politiniai sprendimai“, – sakė kariuomenės vadas V. J. Žukas.

Būtent politiniai sprendimai lėmė, kad Lietuvos gynybos sistema per porą pastarųjų metų labai sustiprėjo. Net dešimtmetį pagal finansavimą krašto apsaugai tarp NATO šalių Lietuva buvo priešpaskutinė. Tačiau reali grėsmė iš Rytų kaimynės, pakeitė politikų nusistatymą. Krašto apsaugos ministras sako, kad iki 2018-ųjų užsibrėžta pagaliau įvykdyti pažadą aljansui ir gynybos biudžetą padidinti iki 2 proc. BVP. Kitąmet krašto apsaugos biudžetas didės iki 725 mln. eurų ir sieks apie 1,8 proc. Tačiau ministras įsitikinęs – 2 procentai ne riba.

„Jeigu būtų mano valia, aš, aišku, padidinčiau finansavimą savo sričiai už kurią esu atsakingas ir, manau, kad tai būtų teisinga“, – LRT laidoje „Aktualus interviu“ yra sakęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Ekspertai sako, Lietuva yra pajėgi turėti iki 3 proc. BVP biudžetą krašto apsaugai. Didindami finansavimą gynybai mes siunčiame sąjungininkams žinią, kad turime politinės valios, kad įvertiname galimas grėsmes, o perkama technika įrodo, jog mes apie gynybą mąstome ne tik politiškai, bet ir konkrečiais planais, pirkiniais. Be to, siunčiame žinią ir Rusijai.

„Žiūrėkit, nesvarbu, gal jūs mus ir nušluosit, bet, nušluodami mus, jūs sugaišite daugiau laiko, negu turėjot sugaišti anksčiau, sakykim, mes turime modernesnę techniką, geriau parengtus karius, mes geriau perpratę taip, kaip jūs patys mąstote apie karybą. Vadinasi, jei jūs ką nors darysite mums blogo, jūs sugaišite gal ne 3 dienas, o savaitę ar dvi, ir tai jau griaus jūsų paskaičiavimus ir planus“, – sakė karybos ekspertas D. Šlekys.

„Karas tai apskaičiavimas, tai nėra emocija. Apsimoka, neapsimoka? Kiek man reikia panaudoti pajėgų, kad užimčiau tą vietą ir kiek man po to ekonomiškai atsipirks? Šituo atveju, jei mes būsime neįkandamas arba sunkiai suvirškinamas kąsnelis, tai neapsimokės su mumis kariauti“, – teigė ginkluotės ekspertas D. Antanaitis.

Jevgenijus Bardauskas, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: lrt.lt

Autoriai: Jevgenijus Bardauskas

Komentarai (45)