Prisidengę gražia statistika, kinai bando nuslėpti savo energetikos fiasko (2)
Kinijoje kas valandą yra pastatomos dvi vėjo turbinos. Tai yra sparčiausia vėjo energetikos plėtra pasaulyje, dvigubai lenkianti artimiausią jos konkurentę JAV. Tačiau, ar viskas taip gražu, kaip atrodo?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vis dažniau kinų kompanijos vėjo jėgainėmis bando nukonkuruoti kitų rūšių energetikos įmones. Tačiau Tarptautinė energijos agentūra (TEA) vis vien įspėja šalį dėl jos šiluminių jėgainių, kurios yra vyraujanti energijos gavybos rūšis. Problema ta, kad anglimis kūrenamos elektrinės vis dar turi pirmumo teisę prieigai prie šalies tinklo.
„Šie „gražūs“ skaičiai dėl vėjo energetikos plėtros užglaisto faktą, kad 2015-2016 metais buvo diegiama ir daug anglies jėgainių. Dabar Kinijos energetikos sektorius yra aiškiai perpildytas. Pavyzdžiui, Gansu provincijoje, 39 proc. vėjo malūnų turėjo būti išjungti, nes nebuvo kur dėti elektros“. – teigė TEA atstovas spaudai. Europoje vidutiniškai per metus būna sustabdoma apie 1-2 proc. vėjo jėgainių malūnų.
Jis tęsė: „Tokia Kinijos pozicija yra labai netvari. Šaliai reikia griežtesnių politinių sprendimų, susijusių su iš atsinaujinančių šaltinių gaunamos energijos propagavimu ir šiluminių elektrinių efektyvinimu“.
Kinija bando tai ištaisyti – valstybinė žiniasklaida pranešė apie Kinijos planus taikyti moratoriumą visoms naujoms šiluminėms elektrinėms iki 2018 m. – tačiau tai daro nesėkmingai.
Steve'as Sojeris iš Pasaulinės vėjo energetikos tarybos BBC žinioms sakė: „Nenuostabu, kad Kinijos atsinaujinančios energijos plėtros mastai ir tinklo pajėgumas ją priimti neprogresavo tuo pačiu greičiu. Tačiau šios situacijos pakeitimui šalis turi imtis rimtos elektros energijos sektoriaus reformos“.
„Greenpeace“ atstovė Kinijoje Lauri Myllyvirta BBC žinioms sakė: „Kinijoje auga šiluminių jėgainių burbulas: ji jau turi anglimis kūrenamų elektrinių perteklių. Čia vis dar išdygsta po vieną naują elektrinę per savaitę. Tai apsunkina energetikos sektoriaus „apvalymą“ nuo netvarių būdų išgauti energiją. Tuo pačiu pyksta įmonės, nes negali iš savo elektrinių uždirbti tiek, kiek tikėjosi“.
Kinija ir anksčiau mėgdavo nusistatyti sau tikslus dėl energetikos bei klimato kaitos valdymo, kurių negali pasiekti. Vyriausybė, matyt, pervertino galimą elektros energijos paklausos augimą, kuris pernai didėjo tik 0,5 proc. Nors tokios sparčios vėjo malūnų statybos padėjo jaustis tvirtai atsiskaitant su Paryžiaus viršūnių susitikimo dėl klimato kaitos mažinimo dalyviais, tačiau, deja, tai neatnešė realios naudos.
TEA teigia, kad tokių jėgainių statybų bumas atsirado dėl lengva ranka teikiamos finansinės pagalbos iš vietos valdžios. Kalnakasybos ir transporto bendrovės dažnai persiorientuoja į elektrinių statybos verslą.
Pasak TEA, kai pasaulio šalys bando kovoti su pasauliniu atšilimu ir keičia savo energetikos sektoriaus vizijas, Kinija vis dar stringa bei neefektyviai įgyvendina Paryžiaus viršūnių susitikimo dėl klimato kaitos nutarimus.