Rusija Jungtinėms Tautoms (JT) pranešė, kad 2016-aisiais šalies išlaidos karinėms reikmėms siekė daugiau nei 2 trln. rublių (apie 30 mlrd. eurų). Vis dėlto ekonomistai skaičiuoja, kad tai tik 42 proc. sumos, kurią, remiantis JT standartais, reikėjo deklaruoti, praneša RBK.

Rusijos vyriausybės JT pateiktos kasmetinės karinių išlaidų ataskaitos duomenimis, 2016-aisiais Maskva karinėms reikmėms skyrė 2,1 trln. rublių – 29 proc. mažiau nei pernai.

Ši ataskaita, pateikta JT nusiginklavimo reikalų biurui (UNODA), yra vienas iš keleto alternatyvių informacijos apie Rusijos gynybai skirtas lėšas šaltinių.

Remiantis JT generalinio sekretoriaus rekomendacijomis, šalys narės praėjusių metų gynybos biudžeto duomenis turi pateikti ne vėliau nei balandžio 30 dieną.

UNODA bazėje nurodyta, kad Rusija tokius duomenis pateikė birželio 30 dieną.

Nepaisant vėlavimo, Rusija išlieka viena iš nedaugelio šalių, kurios reguliariai ir nepertraukiamai JTO atskleidžia savo karines išlaidas.

Praėjusiais metais Rusija paskelbė, kad 2015-aisiais šalies gynybos išlaidos siekė 2,9 trln. rublių (41,78 mlrd. eurų). Toks skaičius apytiksliai sutapo su federalinio biudžeto ataskaitoje pateiktomis išlaidomis.

Vis dėlto šiemet atotrūkis tarp JT pateiktų bei Rusijos federalinio biudžeto ataskaitoje nurodytų skaičių yra rekordinis ir siekia 1,7 trln. rublių (24,49 mlrd. eurų).

Mat biudžeto ataskaitoje skelbiama, kad Rusijos karinės išlaidos 2016-aisiais siekė beveik 3,8 trln. rublių (54,75 mrld. eurų), įskaitant slaptas išlaidas.

Rusijos Apskaitos rūmai teigia, kad į šią sumą įeina ir 975 mrld. rublių (14 mlrd. eurų) vienkartinių išlaidų, skirtų iš anksto apmokėti gynybos pramonės kompleksui priklausančių įmonių paskolas. Jas 2016 m. patvirtino finansų ministras Antonas Siluanovas.

Šios išlaidos nėra tiesiogiai susijusios su kariniu biudžetu, tačiau net jei jos ir neįskaičiuojamos, pernai iš Rusijos federalinio biudžeto gynybai buvo atriekta daugiau nei 2,8 trln. rublių (40,34 mlrd. eurų). Skirtumas – milijardinis.

Karinės paslaptys

JT rekomenduoja, kad šalys pateiktų informaciją apie visas išlaidas, susijusias su kariuomenės išlaikymu, operacijomis, technikos priežiūra, ginkluotės pirkimu ir kūrimu, tyrimais.

Karinėmis išlaidomis laikomi „visi finansiniai ištekliai, kuriuos valstybė naudoja karinės jėgos poreikiams ir funkcijoms“. JT tikisi, kad pateikiami duomenys yra „galutiniai“ ir „išsamūs“.

Rekomenduojama atsiskaityti ir už einamąsias išlaidas, susijusias su praėjusiais metais vykdyta karine veikla, pavyzdžiui, pensijų kariams išmokėjimu ir ginklų utilizavimu.

Taikydamas JT standartus, Gaidaro instituto Karo ekonomikos laboratorijos direktorius Vasilijus Zacepinas paskaičiavo, kad 2016-aisiais Rusijos biudžeto karinės išlaidos siekė 4,93 trln. rublių (71 mlrd. eurų), arba 5,7 proc. šalies BVP.

Į šią sumą buvo įskaičiuotos ir netiesioginės karinės išlaidos, priklausančios tokioms sritims kaip „Nacionalinis saugumas ir teisėsaugos veikla“ (Nacionalinės gvardijos pajėgos, sienos apsaugos tarnybos), „Nacionalinė ekonomika“, „Socialinė politika“, „Sveikatos apsauga“.

Vadinasi, Rusijos atstovai JT galėjo pateikti net perpus mažesnius skaičius, nei, remiantis JT standartais, turėjo deklaruoti.

Su federalinio biudžeto paskirstymu susipažinęs šaltinis RBK teigė, kad tokį atotrūkį paaiškina uždaros (slaptos) biudžeto dalies egzistavimas.

„Yra atvira biudžeto dalis, tačiau yra ir uždara“, – tikino šaltinis.

Šaltinio teigimu, Gynybos ministerija už uždarą biudžeto dalį iki centų atsiskaito Apskaitos rūmams, Finansų ministerijai ir kitoms institucijoms, tačiau ji niekada nebūna skelbiama viešai.

Be to, JT rekomenduoja narėms kartu su skaičiais pateikti ir jų paaiškinimus, tačiau Rusija to nepadarė.

Gaidaro instituto duomenimis, 2016-aisiais 21,7 proc. viso federalinio biudžeto buvo uždaras. O nacionalinės gynybos srityje slaptos išlaidos sudarė daugiau nei 70 proc. (beveik 2,7 trln. rublių, arba 38,9 mrld. eurų).

Personalas – vis brangesnis

Rusijos JT pateiktais duomenimis, 2016-aisiais sumažėjo išlaidos kariniam jūrų laivynui (4,4 karto) ir karinėms oro pajėgoms (4,8 karto), tačiau išlaidos kitoms karinių pajėgų rūšims sudaro daugiau nei 60 proc. bendros sumos.

Kita vertus, išlaidos ginkluotųjų pajėgų ir sukarintų struktūrų personalui išaugo daugiau nei du kartus – iki 1,2 trln. rublių (17,29 mlrd. eurų).

„Iš dalies išlaidų augimas kariniam personalui yra susijęs su dideliu karių ir seržantų, tarnaujančių pagal sutartis, skaičiaus padidėjimu.

Tačiau po 2017 metų šis veiksnys nebebus aktualus, kadangi bus pasiektas reikalingas personalo skaičius“, – Gaidaro instituto apžvalgoje rašo V. Zacepinas.

Komentarai ()