Vilniuje Kelių policijos pareigūnų surengtas reidas prieš savaitę buvo ne visai įprastas. Buvo sustabdytas bendrovės „eTransport“ automobilis, kuriuo buvo pavėžėjami keleiviai. Pareigūnams užkliuvo tai, kad vairuotojas žmones vežė nė neturėdamas teisės vairuoti. Pildant protokolą paaiškėjo, kad tai – ne vienintelė problema.

Tikrindami vairuotojo automobilį, jo duomenis, ir rašydami įvykio protokolą pareigūnai pastebėjo, kad sustabdytam vyriškiui pasidarė bloga. Iš pradžių buvo manyta, kad vyras tiesiog nualpo, tačiau netruko paaiškėti, kad jam prasidėjo epilepsijos priepuolis. Pareigūnams teko skubiai kviesti medikus, kurie suteikė teisės vairuoti neturėjusiam ir keleivius vežusiam vyrui pagalbą.

Įvykio liudininkai neslėpė nuostabos, kaip apskritai galėjo susiklostyti situacija, kai teisės vairuoti negavęs, medikų patvirtinimą dėl tinkamumo vairuoti privalantis gauti asmuo galėjo vežti keleivius. Kaip DELFI pavyko sužinoti, situacija – kur kas rimtesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Dokumentai vieno, vairuoja kitas

Pavėžėjimo platforma „eTransport“ priklauso UAB „Dallis“, valdančiai ir taksi paslaugų ženklą 1424. Įmonės vadovas Virginijus Kukalis pabrėžė, kad kiekvienas, norintis dirbti pavėžėju, yra patikrinamas, privalo pateikti reikalingus duomenis, tarp jų – ir vairuotojo pažymėjimą.

„Neretai būna taip, kad žmonės ateina be jokių dokumentų, tai mes jiems duodame lapą, kuriame surašyta, kokius dokumentus jie privalo pateikti. Apžiūrime ir automobilį, ar jis atitinka reikalavimus“, – aiškino įmonės vadovas.

Anot jo, visais atvejais, jei vairuotojas nusižengia, netenka teisės vairuoti, ir apie tai įmonė sužino, jo paskyra blokuojama ir platforma naudotis jis nebegali. Kita problema, pasakojo V. Kukalis, kad vis pasitaiko asmenų, kurie pareiškia, kad veš keleivius už atlygį, tačiau iš tiesų veiklos nevyko.

„Pasako, kad veš keleivius, o iš tiesų perduoda visus įgaliojimus kokiems nors pažįstamiems, draugams. O tada ir išeina taip, kad vairuoja žmonės be teisių, epilepsija sergantys“, – sakė V. Kukalis.

Teisė vairuoti – tik medikams leidus

Lietuvos sveikatos apsaugos ministro įsakyme dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įmonėse nurodoma, kad medikai turi teisę spręsti individualiai, ar epilepsija sergantis asmuo gali vairuoti. Apribojimai priklauso nuo to, kiek dažnai ir kokie stiprūs epilepsijos priepuoliai, tad tokiam asmeniui periodiškai tikrintis yra būtina.

Kaip tikino Ingrida Kuorytė, vairuotojo pažymėjimus išduodančios VĮ „Regitra“ Komunikacijos skyriaus vadovė, teisė vairuoti suteikiama remiantis medikų išvadomis. Tais atvejais, kai sergančiojo būklė pasikeitė ir jis vairuoti nebegali, medicinos įstaigos, kuriose vairuotojas lankosi, šią informaciją perduoda „Regitrai“. Automatiškai teisės vairuoti turėjimas naikinamas.

„Jeigu sveikatos būklė pagerėjo ir žmogus vėl gali vairuoti, teisė vairuoti grąžinama ir egzaminų perlaikyti nereikia“, – kalbėjo I. Kuorytė.

Važiuoja su neblaiviu ir dar sumoka

Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus viršininkas Tadas Juozumas neslėpė, kad pavėžėjai neretai patenka į pareigūnų akiratį. Pasak jo, neretai pavėžėjimo paslaugą teikiantys vairuotojai sustabdomi dėl to, kad vairuoja neblaivūs.

„Žmonės neretai patys nežino, kad važiuoja su neblaiviu pavėžėju. Tik tada, kai tokį sustabdo pareigūnai, žmonės sužino, su kuo ir kaip važiavo. Ir dar už paslaugą turi susimokėti, kai neblaivus vairuotojas rizikuoja jų gyvybėmis“, – kalbėjo pašnekovas.

T. Juozumas pabrėžė, kad pavėžėjų kontrolės funkcija priklauso miestų savivaldybėms.

Pažymėjimo pateikti nereikia

Andžėj Dinikis, Vilniaus savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas, akcentavo, kad teisė vežti keleivius lengvaisiais automobiliais įgyjama gavus individualios veiklos pažymą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir deklaravus norą užsiimti šia veikla atitinkamo miesto savivaldybėje.

Remiantis nuo šių metų sausio galiojančia tvarka, keleivius vežti gali kone kiekvienas, atitinkantis Kelių transporto kodekso nuostatas. Tai yra, turi teisėtai valdomą lengvajį automobilį, atitinkantį Saugais eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas – įregistruotą, apdraustą, techniškai tvarkingą. Anot pašnekovo, nebūtina būti automobilio, su kuriuo dirbama, savininku, jis gali būti nuomojamas, tačiau deklaruojant veiklą reikės pateikti ir automobilio nuomos sutartį. Svarbu pabrėžti, kad deklaruojant norą vežti keleivius ir gaunant leidimą savivaldybėje, nėra prievolės įrodyti, kad asmuo apskritai turi teisę vairuoti.

„Tiesa, kad pažymėjimo pateikti nereikia. Klausimą, kodėl taip yra, reikėtų užduoti Susisiekimo ministerijai, kuri numatė tvarką, išleido deklaracijos formą, kurią užpildyti privalo pavėžėjimo veiklą norintys vykdyti asmenys. Toje formoje nėra grafos, kur reikėtų nurodyti vairuotojo pažymėjimo numerį ar įrodyti, kad jis galioja“, – sakė A. Dinikis.

Savivaldybės nesikeičia duomenimis su policijos pareigūnais, kurie galėtų pranešti, kad pavėžėjimo veiklą vykdantis asmuo vairavo neblaivus, neteko teisės vairuoti, kitaip nusižengė. Tai reiškia, kad teisės vairuoti netekęs asmuo išsaugo teisę vežti keleivius.

„Tokia tvarka nėra numatyta keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taisyklėse, ten nėra ir sąlygos, kad nesant vairuotojo pažymėjimui, stabdomas leidimo vežti keleivius galiojimas“, – situaciją apibendrino A. Dinikis.

Didžiausia problema – veikla be leidimo

Specialistas pabrėžė ir tai, kad pavėžėjams, kitaip nei taksi vairuotojams, nėra privalomi kvalifikacijos kėlimo mokymai, atestavimo ir pan., nebent to reikalauja darbovietė.

A. Dinikis akcentavo, kad galiojantį vairuotojo pažymėjimą pavėžėjai privalo pateikti juos tikrinantiems pareigūnams. Tiesa, čia kyla kitas rūpestis: paskelbus, kad nuo liepos 1 d. vairuotojams užteks asmens tapatybės dokumento, tą patį bando kartoti ir dirbantys pavėžėjais. Visgi jiems galioja kitos, veiklą apibrėžiančios, taisyklės, nurodančios, kad jie su savimi turėtų vežiotis visus dokumentus.

Pašnekovas pabrėžė, kad teisės vairuoti neturintys ir keleivius vežantys asmenys – gana reta problema. Kur kas dažniau tenka susidurti su tais, kurie nedeklaruoja vykdomos veiklos ir keleivius veža negalėdami to daryti. Tokiems vairuotojams taikoma administracinė atsakomybė ir bauda nuo 300 iki 850 eurų. Pakartotinis pažeidimas gali kainuoti 850-1500 eurų.

„Dažniausiai gaunami skundai susiję su neteisingu kelionės kainos apskaičiavimu. Tačiau čia savivaldybė niekuo padėti negali. Nes taksi privalo pateikti taikomus tarifus savivaldybei, pavėžėjai – ne“, – akcentavo A. Dinikis.

Tvarką tobulins

Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vyriausiasis specialistas Dmitrij Bial pabrėžė, jog, ministerijos nuomone, keleivių vežimo operatorius privalo užtikrinti, kad programėle besinaudojantys vairuotojai turėtų teisę vairuoti automobilį ir turėtų galiojantį vairuotojo pažymėjimą.

„Jeigu vairuotojo pažymėjimas būtų atimtas, operatorius turi užblokuoti ir neleisti vairuotojui naudotis elektronine programėle“, – kategoriškai sakė D. Bial.

Specialistas neslėpė, kad ministerija numato tobulinti teisės aktus, apibrėžiančius keleivių vežimą lengvaisiais automobiliais. Juose turėtų atsirasti prievolė vairuotojui įrodyti, kad šis turi teisę vairuoti transporto priemones ir tos teisės neprarado.

„Be abejonės, reikia spręsti ir duomenų keitimosi klausimą, kad policijos pareigūnai ir savivaldybių viešosios tvarkos pareigūnai galėtų keistis duomenimis, pranešti apie keleivius vežančius vairuotojus, kuriems teisė vairuoti buvo atimta. Turint šiuos duomenis tokiam vairuotojui būtų stabdomas, o paskui ir naikinamas leidimas vykdyti keleivių vežimą už atlygį“, – teigė D. Bial.

Komentarai ()