Meksikos Purvinasis karas – kaip kariškiai prieš pat 1968-ųjų olimpiadą Meksike išžudė šimtus protestuojančių studentų (Foto, Video) ()
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Protesto pabaigoje atvyko policija ir kareiviai, kurie apsupo Tlatelolco aikštę. Jiems artėjant prie studentų minios, iš vieno iš aikštę besiribojančių pastatų pasigirdo šūviai, kurie sužeidė bataliono brigados generolą Jose Hernandez Toledo. Tada kareiviai atidengė ugnį į minią. Į pozicijas pajudėjo kariuomenės tankai.
Oficialiose Meksikos vyriausybės ataskaitose iš pradžių buvo nurodyti keturi žuvusieji, tačiau vietos ligoninės pranešė, kad tikrasis skaičius yra 26. Vėlesni šaltiniai teigė, kad 100 buvo sužeisti, o daugiau nei 1000 protestuotojų sulaikė Meksikos armija. Apskaičiuota, kad nuo to laiko žuvusiųjų skaičius buvo daug didesnis – tarp 40–300.
Meksikos vyriausybė teigė, kad šūviai iš aplink Tlatelolco aikštę esančių pastatų buvo paleisti komunistų agentų, kurie įsiskverbė į protestuotojus studentus. Prezidentas Diazas Ordazas toliau kaltino Sovietų Sąjungą ir Kubos vyriausybę dėl smurtinių protestų, tokių kaip spalio 2 d.
Tačiau Jungtinių Valstijų vyriausybė ir žurnalistai suabejojo šia istorija. Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje Nacionalinė saugumo administracija (NSA) paskelbė dokumentus, kuriuose teigiama, kad Jungtinėms Valstijoms nepavyko rasti komunistų ar pašalinių asmenų dalyvavimo studentų protestuose įrodymų.
Be to, tiriamieji žurnalistai taip pat atskleidė įrodymų (įskaitant vyriausybės dokumentus ir patvirtinamuosius vaizdo įrašus), kad šūviai iš aplink Tlatelolco aikštę esančių pastatų greičiausiai buvo paliesti prezidento gvardijos snaiperių.
Dokumentuose taip pat nurodyta, kad snaiperiams buvo nurodyta apšaudyti kariuomenę, kad kariuomenė savo ruožtu būtų išprovokuota imtis drastiškų veiksmų prieš minią.
Meksikos Purvinasis karas
Tlatelolco žudynės yra laikomos Meksikos Purvinojo karo dalimi, kai JAV remiama Institucinės revoliucijos partijos (PRI) vyriausybė žiauriai represavo politinę ir socialinę opoziciją.
Meksikos Purvinasis karas (isp. Guerra sucia) – šeštojo-devintojo dešimtmečio vidinis konfliktas tarp Meksikos PRI valdomos vyriausybės, kuriai pirmininkavo Gustavo Díaz Ordaz, Luis Echeverría ir José López Portillo ir kuriuos palaikė JAV vyriausybė ir kairiosios studentų bei partizanų grupių. Karo metu vyriausybinės pajėgos grobė žmones, vykdė sistemingus kankinimus ir „tikėtinas neteismines egzekucijas“.
