Ukrainos kariuomenės išplatintame drono akies vaizdo įraše ant žemės sklando mažas mėlynas kvadratas. Po kelių sekundžių iš tos vietos pakyla didelis dūmų stulpas. Tada du žmonės pabėga iš vietos, kur Ukraina teigia sunaikinusi haubicą „D-30“, kurią rytiniame Donbaso regione naudojo Rusijos remiami separatistai.

Tačiau 2021 m. spalio 26 d. įvykęs smūgis iš bepiločio orlaivio „Bayraktar TB2“, kurį pagamino NATO narė Turkija, buvo daugiau nei dar vienas susirėmimas per beveik aštuonerius metus trukusių kovų Rytų Ukrainoje.

Rusijai tai buvo dar vienas signalas, kad Ukraina didina savo arsenalą, kad galbūt pakeistų karinę pusiausvyrą regione, ir kodėl Maskva reikalauja NATO nutraukti bet kokį bendradarbiavimą gynybos srityje su Ukraina ir kitomis buvusiomis sovietinėmis respublikomis, tokiomis kaip Gruzija. JAV ir jų NATO sąjungininkės teigia, kad Rusija niekada negali diktuoti savo politikos.

Ryškūs nesutarimai dėl Ukrainos užgožia itin svarbias Rusijos ir NATO derybas.

Aklavietė buvo akivaizdi per šią savaitę Europoje vykusias itin svarbias diplomatines Vakarų ir Rusijos derybas, todėl Rusijos pareigūnai galėjo manyti, kad būsimas dialogas yra beprasmis. Rusija pagrasino, kad imsis „karinių techninių“ priemonių, jei jos prašymai bus atmesti.

Maskva neigė, kad prie Ukrainos sienos suburta daugiau nei 100 000 karių ir karinės įrangos yra pasiruošimas atakai prieš šalį, nors JAV žvalgyba perspėjo, kad jau šį mėnesį gali įvykti daugialypė invazija.

Rusija planuoja masinį karinį puolimą prieš Ukrainą, kuriame dalyvaus 175 000 karių, perspėja JAV žvalgyba.

„Rusija pastebi tendenciją, kai visos šios NATO šalys tiekia Ukrainai vis daugiau ginklų“, – sakė Rusijos karinis ekspertas ir Užsienio politikos tyrimų instituto bendradarbis Robas Lee.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą tvirtino, kad NATO gali greitai pastatyti Ukrainoje ilgo nuotolio raketų sistemą, nors nėra jokių požymių, kad karinis aljansas svarstė tokį žingsnį.

Nors JAV tiekiami ginklai, tokie kaip prieštankinės raketos „Javelin“, sulaukė daugiausiai Ukrainos dėmesio, Maskvoje nerimą kelia ne tokia pastebima Kijevo parama iš Turkijos. Bepiločių orlaivių „Bayraktar TB2“ įsigijimas ne tik įvyko be jokių akivaizdžių naudojimo sąlygų, bet ir Turkija su Ukraina susitarė pradėti bepiločių orlaivių gamybą Ukrainoje.

„Manau, kad tai sukuria visiškai kitokias sąlygas karo veiksmams“, – sakė Ukrainos karinis ekspertas Serhijus Zgurecas. „Tai emocinės ir tikros įtakos priešui elementas“.

Nors Ukraina savo pirmuosius bepiločius orlaivius „Bayraktar TB2“ įsigijo 2019 m., ji nesinaudojo jais Donbaso konflikte, kol priekinės linijos Hranitnės kaimas spalio 26 d. buvo smarkiai apšaudytas. Dronai buvo naudojami žvalgybiniams skrydžiams.

Spalio mėnesį separatistų artilerijos smūgiai sugriovė civilių namus ir sužeidė du Ukrainos karius, vienas iš jų žuvo. Savo pareiškime Ukrainos gynybos ministerija nurodė, kad pirmiausia pareikalavo nutraukti ugnį per Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos specialiąją stebėjimo misiją Ukrainoje, tačiau „Rusijos okupacinių pajėgų reakcija buvo neigiama“. Po to įvyko vieno drono smūgis.

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir toliau didins „Bayraktar“ kovinio panaudojimo taktiką ir metodus, kad atgrasytų Rusiją nuo agresijos ir apsaugotų Ukrainos interesus“, – sakoma pareiškime.

Ukrainos fronte tikras karas užgožia nerimą dėl galimos ateities su Rusija.

Tęsinys kitame puslapyje:

Gruodį per Putino ir Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano pokalbį telefonu V. Putinas iškėlė klausimą apie ukrainiečių Turkijoje pagamintų bepiločių orlaivių naudojimą, pavadindamas tai „destruktyviu“ elgesiu ir „provokuojančia veikla“, teigiama Kremliaus pranešime.

Turkijos užsienio reikalų ministras Melvutas Cavusoglu pareiškė, kad Ankara negali būti apkaltinta dėl Ukrainos ginklų dislokavimo.

„Tai jau visiškai nemaloni žinia rusams, nes tai dramatiškai padidina Ukrainos kovinius pajėgumus“, – sakė Kijeve dirbantis karinis tinklaraštininkas Oleksijus Arestovičius.

„Bepiločiai orlaiviai „Bayraktar TB2“ siūlo šalims slaptą oro galią už nedidelę tradicinių oro pajėgų išlaikymo kainą. Jie buvo ryškūs konfliktuose Libijoje ir Sirijoje, bet galbūt tai, kad Azerbaidžanas 2020 m. juos sėkmingai panaudojo prieš Armėniją, pasiūlė Ukrainai įkvepiantį pavyzdį.

Per 44 dienas trukusių kovų dėl atsiskyrusio Kalnų Karabacho anklavo, dronai nusitaikė į Armėnijos ir Kalnų Karabacho karius ir sunaikino tankus, artileriją ir oro gynybos sistemas. Jie pakreipė svarstykles Azerbaidžano naudai daugiau nei tris dešimtmečius trukusiame konflikte, kuris pagal paliaubų susitarimą su Armėnija atėmė dalį teritorijos.

Nors kai kurios NATO šalys atsargiai vertina ginklų pardavimą Ukrainai, Turkija yra „laukinė korta“, – sakė Rusijos karo ekspertas Lee. Pavyzdžiui, Vokietija blokavo Ukrainos gynybinių ginklų pirkimą per NATO paramos ir pirkimų agentūrą, pranešė Ukrainos pareigūnai.

Rusija ir Vokietija ekonominiu ryšiu bendradarbiauja per dujotiekį „Nord Stream 2“, einantį per Danijos vandenis į Vokietiją, aplenkiant esamus tiekimo maršrutus per Ukrainą.

Kai kurios Vakarų šalys nerimauja dėl didesnio ginklų tiekimo Ukrainai, nes tai gali būti laikoma provokacija Rusijai ar net pasitarnauti kaip pretekstas puolimui.

„Jie bijo“, – apie vokiečius sakė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.

Savo bendroje jūroje Ukraina ir Rusija jau kasdien rizikuoja tiesioginiu konfliktu.

Stambule įsikūrusio Ekonomikos ir užsienio politikos studijų centro direktorius Sinanas Ulgenas sakė, kad Turkijos parama Ukrainai buvo „subtilus ir sudėtingas pusiausvyros aktas“ tarp Turkijos santykių su Rusija, kuri turi „bendradarbiavimo, bet ir konkurencijos elementų“.

Per pastaruosius kelerius metus tai lėmė sudėtingus geopolitinius Maskvos ir Ankaros santykius.

Turkijos ir Rusijos kariai ir samdiniai susidūrė su ginkluotu konfliktu Sirijoje ir Libijoje. Tuo pat metu Turkija iš Rusijos įsigijo sudėtingą oro gynybos sistemą, o tai supykdė jos NATO partnerius ir lėmė JAV sankcijas.

Nors R. T. Erdogano vyriausybė griežtai atsisakė pripažinti 2014 m. Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, ji nesekė Europos ir JAV pavyzdžiu, nustatydama sankcijas Maskvai.

Turkija taip pat mato Ukrainoje galimybę išplėsti savo ginkluotų bepiločių orlaivių klientų sąrašą ir pasinaudoti Ukrainos gamybos pajėgumais, įskaitant jos galimybes gaminti raketų variklius, sakė Ulgenas.

Tačiau nors dronai buvo „žaidimų keitiklis“ kituose mūšiuose tarp šalių, turinčių ne tokią sudėtingą karinę įrangą, mažai tikėtina, kad jie daug ką pakeis prieš Rusiją, sakė Lee. Rusijos gynybos ministerija jau paskelbė pratybų, kaip kovoti su „Bayraktar TB2“ dronais, nuotraukas.

„Jei Ukraina stos į kovą su Rusija, Rusija juos sunaikins“, – sakė Lee. „Rusija gali juos numušti arba net prieš tai sunaikinti aerodromus, kuriuose veikia TB2, arba sunaikinti antžeminę valdymo stotį.

„TB2 niekada nebuvo susidūrę su tokia integruota oro gynybos sistema, kokią turi Rusija“, – pridūrė jis.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

The Washington Post

Aut. teisės: MTPC

Komentarai (70)